Vilniaus miesto apylinkės teismas buvusių sutuoktinių porą pripažino kaltais dėl sukčiavimo, dokumentų klastojimo bei apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, pranešė prokuratūra.
Teismas nuteistiesiems skyrė po 16 tūkst. eurų baudas, jie taip pat solidariai turės atlyginti finansavimo paslaugas suteikusios įmonės patirtą turtinę žalą – daugiau kaip 434 tūkst. eurų.
Anot prokuratūros, bylos duomenimis, tuomečiai sutuoktiniai, abu vadovaudami dviem pervežimo paslaugas teikiančioms įmonėms, siekdami apgaule gauti finansavimą, 2019–2020 m. parengė sutartis, kuriose nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, jog 20 Lietuvos bendrovių užsakė atlikti krovinių pervežimus.
Kaip nurodo teisėsauga, buvę sutuoktiniai tokias sutartis parengė, žinodami, jog viena krovinių pervežimo paslaugų įmonė užsakymų negavo ir neketino jų vykdyti.
„Pagal šias netikras sutartis buvo parengti ir klastoti krovinių pervežimo važtaraščiai, išrašytos klastotos PVM sąskaitos faktūros. Šiuos suklastotus dokumentus sutuoktiniai pateikė finansavimą teikusiai įmonei, žinodami, kad pastaroji pagal šias suklastotas PVM sąskaitas faktūras iš jose nurodytų paslaugų pirkėjų apmokėjimo negaus“, – teigiama prokuratūros pranešime.
Be to, bylos duomenimis, finansavimui tuometiniai sutuoktiniai teikė ir sąskaitas faktūras, pagal kurias apmokėjimą už realiai suteiktas krovinių pervežimo paslaugas nuteistųjų valdoma įmonė gavo tiesiogiai iš šių paslaugų užsakovų.
„Tokiais savo veiksmais tuomečiai sutuoktiniai savo ir jų valdomos įmonės naudai apgaule iš finansavimo paslaugas teikiančios įmonės įgijo labai dideles 434 tūkst. eurų dydžio pinigines lėšas“, – nurodo teisėsauga.
Anot prokurorų, siekdami išvengti sutartinių prievolių, sutuoktiniai finansavimo paslaugas teikiančiai bendrovei susidariusią skolą perkėlė kitai jokių finansinių galimybių apmokėti šią skolą neturinčiai jų valdomai įmonei. Iš karto po to abiejų bendrovių vienintelė akcininkė bei direktorės pareigas ėjusi žmona savo turimas akcijas bei vadovo pareigas fiktyviai perleido kitiems asmenims, tačiau šių įmonių apskaitos dokumentų jiems neperdavė. Bylos duomenimis, suklastoti dokumentai dėl įmonių akcijų pardavimo bei naujų įmonių vadovų paskyrimo buvo pateikti „Registrų centrui“.
Viena iš buvusių sutuoktinių vadovautų įmonių yra likviduota jai bankrutavus, kita – likviduojama dėl bankroto.
Teismas konstatavo, kad buvę sutuoktiniai, klastodami bei paslėpdami apskaitos dokumentus, apgaulingai tvarkė savo vadovautų įmonių finansinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti įmonių veiklos, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis gali būti skundžiamas apeliacine tvarka.
