Daugumai žmonių atsakymas į klausimą „Kokia jūsų mėgstamiausia spalva?“ atrodo paprastas ir paremtas tik asmeniniu skoniu. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad šis pasirinkimas gali būti glaudžiai susijęs su mūsų emocine būsena ir net atspindėti pasąmonėje vykstančius procesus.
Nors mėlyna yra populiariausia spalva visame pasaulyje, būtent jos pasirinkimas dažniausiai atsiduria psichologų tyrimų centre, atskleisdamas netikėtas sąsajas su vidine žmogaus savijauta.
Istoriniai tyrimai atskleidė netikėtą sąsają
Ryšys tarp spalvų pasirinkimo ir psichologinės būklės tyrinėjamas jau seniai. Dar 1961 metais JAV atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei 40 proc. psichiatrinių pacientų savo mėgstamiausia spalva įvardijo mėlyną. Šis rodiklis buvo ženkliai didesnis nei bendrojoje populiacijoje.
Vėlesni tyrimai patvirtino panašias tendencijas: nustatyta, kad asmenys, patiriantys nerimą, vienišumo jausmą ar depresyvias nuotaikas, dažniau linkę rinktis šaltesnius atspalvius, ypač mėlyną ir violetinę.
Mėlynos spalvos psichologinė reikšmė
Spalvų psichologijoje mėlyna yra dviprasmiška. Viena vertus, ji asocijuojasi su ramybe, saugumu, stabilumu ir patikimumu. Kita vertus, ji simbolizuoja liūdesį, atsiribojimą ir vienatvę – ne veltui anglų kalboje posakis „feeling blue“ reiškia prislėgtą nuotaiką.
Mokslininkai kelia hipotezę, kad esant prastesnei emocinei būsenai, smegenys instinktyviai renkasi mažiau stimuliuojančias, prislopintas spalvas. Mėlyna spalva yra suvokiama kaip neutrali, nekonfrontuojanti ir nereikalaujanti papildomų emocinių pastangų ją apdoroti.
Spalvų pasirinkimas keičiasi kartu su savijauta
Vienas svarbiausių atradimų šioje srityje yra tai, kad spalvų pomėgiai nėra nekintami. Jie gali kisti priklausomai nuo žmogaus emocinės būklės. Tai patvirtino Kinijoje atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebimi depresija sergantys pacientai.
Prieš pradedant gydymo kursą, dauguma jų rinkosi šaltus atspalvius, tokius kaip mėlyna ar violetinė. Sėkmingai pritaikius terapiją ir pagerėjus pacientų būklei, jų spalvų pasirinkimas pasikeitė – atsirado pirmenybė teikiama šiltesnėms ir ryškesnėms spalvoms, pavyzdžiui, geltonai.
Svarbu ne diagnozė, o pokytis
Svarbu pabrėžti, kad mėlynos spalvos pomėgis savaime nėra joks sutrikimo požymis ar diagnozė. Milijonai žmonių visame pasaulyje mėgsta šią spalvą ir jaučiasi puikiai. Moksliniai tyrimai nurodo tik koreliaciją, o ne priežastinį ryšį.
Pasak psichologų, kur kas daugiau informacijos suteikia ne konkretus spalvos pasirinkimas, o jo pokytis. „Jei visą gyvenimą ryškias spalvas mėgęs žmogus staiga pradeda rengtis ir suptis tik pilkais ar tamsiai mėlynais atspalviais, tai gali būti signalas, į kurį verta atkreipti dėmesį“, – teigia specialistai.
Taigi, nors mėgstamiausia spalva nėra patikimas diagnostinis įrankis, ji gali veikti kaip savotiškas emocinis barometras. Nesąmoningas potraukis tam tikriems atspalviams drabužiuose, interjere ar kasdieniuose daiktuose kartais gali atspindėti vidinius pokyčius, kurių patys dar nesame įsisąmoninę.
