Vienuolika iki šiol neskambėjusių kūrinių, devyni skirtingų kartų kompozitoriai ir vienas bendras tikslas – įkvėpti naują gyvybę lietuvių tautinių instrumentų muzikai. Vilniuje įvykęs pirmasis autorinių kūrinių tautiniams instrumentams konkursas ir finalinis koncertas nustebino ne tik muzikinėmis premjeromis, bet ir paskatino diskusiją apie lietuviškos muzikos ateitį bei repertuaro, skirto tradiciniams instrumentams, plėtrą.
Ansamblio „Lietuva“ inicijuotas ir kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga surengtas konkursas pakvietė kompozitorius kurti kanklėms, kameriniams ansambliams ir tautinių instrumentų orkestrui.
„Atvėrėme istorinę perspektyvą į lietuviškos muzikos tradiciją. Pavyko didžiulis dalykas – pirmas žingsnis, kuris yra absoliučiai įtikinantis, sėkmingas ir be jokios abejonės vedantis į kitus. Aš jau dabar matydamas naujus kūrinius galvoju, kaip tas konkursas atrodys ir kokie kūriniai bus po dešimt metų, kiek dar talentų prisitrauksime. O jeigu mes būtume pradėję tą daryti prieš dvidešimt metų, kur būtume dabar?“, – sumanymu džiaugėsi vertinimo komisijos pirmininkas, kompozitorius, profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Ričardas Kabelis.
Konkurso komisijoje dalyvavo ir Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, dviem Auksiniais scenos kryžiais apdovanotas kompozitorius Algirdas Martinaitis, taip pat režisierė, choreografė, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, Prezidentės D. Grybauskaitės apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi Leokadija Dabužinskaitė.
Kūrybos vaisiai stiprins lietuvišką skambesį
Po pavasarį trukusio kūrybinio proceso, į finalinį koncertą pateko vienuolika skirtingo žanro ir tematikos kūrinių. Juos birželio 11 d. Lietuvos nacionaliniame kultūros centre atliko ansamblio „Lietuva“ tautinių instrumentų orkestras, vadovaujamas vyr. dirigento Egidijaus Kavecko. Vakaro intriga išliko iki pat pabaigos – kūriniai komisijai ir publikai buvo pristatomi anonimiškai, todėl vertintas tik pats muzikos turinys.
„Šis žanras, mano akimis, truputėlį užėmė tokį kaip ir „podukros“ vaidmenį Lietuvoje. Kartais atrodo, jog liekame paraštėse, o juk žinome, kiek daug yra muzikos rūšių, krypčių, stilių ir formų. Todėl naujais kūriniais mes ir turime iškelt, sustiprint matomumą, tai yra mūsų muzika, mūsų savastis. Kodėl mes lietuviškumo ieškome rašydami smuikui, fortepijonui? Viskas tarsi savaime aišku: norime, kad ta muzika skambėtų lietuviškai, bet mes gi turim savo instrumentus, kurie skamba lietuviškai. Iki pat šaknų, iki pat gelmių, iš ilgiausios tradicijos. Tai yra dideli dalykai, kuriuos mums reikia suvokti“, – apie konkurso prasmę pasakojo prof. dr. R. Kabelis.
Projekte susitiko skirtingų patirčių kūrėjai – nuo pripažintų kompozitorių iki jaunųjų muzikų ir studentų. Savo kūrinius konkursui pateikė Donatas Zakaras, Algirdas Bružas, Viktoras Rimša, Raimonds Ungurs, Adrianas Pikis, Ingrida Spalinskaitė-Kurienė, Rytas Svilainis, Nojus Mackevičius ir Justas Katauskis. Skirtingos patirtys atskleidė, kiek daug potencialo slypi lietuvių tautinių instrumentų skambesyje.
Komisijai teko įvertinti kūrinius trijose kategorijose. Geriausiu kūriniu kanklių ansambliui pripažinta V. Rimšos „Kanklių pasaka“, kanklių solo ir kamerinio ansamblio kategorijoje nugalėjo R. Svilainio miniatiūrų ciklas „3I/ATLAS. MINIATURES“, o tautinių instrumentų orkestro kategorijoje pirmoji vieta skirta D. Zakaro kūriniui „Laukimas prie marių“. Publikos simpatijų prizą pelnė V. Rimšos kūrinys orkestrui „Lietuviškų džiunglių šauksmas“. Visiems prizininkams skirtos piniginės premijos.
„Ačiū visiems, kurie prisidėjo ir klausė, tai buvo netikėta. Tas kūrybinis procesas savotiškai gimė iš matomo poreikio – repertuaro stokos. Kadangi pats groju orkestre, noriu muzikos tokios, kuri „vežtų“ ne tik mane, bet ir atlikėjus, publiką. Tą stengiausi ir padaryti, manau, čia ne paskutinė „pasaka“, – po apdovanojimo už „Kanklių pasaką“ pasisakė vienas iš konkurso laureatų V. Rimša.
Greta laureatų kūrinių nuskambėjo I. Spalinskaitės-Kurienės „Lino kelias“, N. Mackevičiaus „Ratilali ratilalio“, J. Katauskio triptikas „Viduramžių dūzgės“, „Vaizdas pro langą“ ir „Karibų kanklės“, A. Bružo „Tekėk upe, upela“, R. Ungurs „Senasis paveikslas“, A. Pikio „Žaisma“ ir dar vienas V. Rimšos kūrinys „Kitoniškas jausmų šokis”.
Nuo idėjos telkti iki tarptautinių ambicijų
Pasak valstybinio ansamblio „Lietuva“ meno vadovo ir idėjos sumanytojo Giedriaus Svilainio, ši iniciatyva gimė iš noro skatinti kompozitorius atrasti liaudies instrumentus naujai ir ieškoti šiuolaikinių skambesio galimybių.
„Toks konkursas bendradarbiaujant su Lietuvos kompozitorių sąjunga rengiamas pirmą kartą. Manau, tai labai graži, vienijanti iniciatyva, skatinanti kompozitorius kurti būtent tautiniams instrumentams, susipažinti su specifika, naujomis atlikimo, techninėmis galimybėmis. Tai viena kertinių ansamblio „Lietuva“ misijų, jaučiame pareigą inicijuoti. Konkursai skatina tiek kūrėjus, tiek atlikėjus bendradarbiauti bei sukurti kažką naujo, arba pateikti jau seniai atrastus būdus nauju rakursu.
Apskritai Lietuvos muzikos rinka perpildyta įvairių projektų, performansų gausa, labai sudėtinga kažką sudominti liaudies instrumentu. Nuolat ieškome originalių idėjų, kurios galėtų būti matomos, išgirstos, realizuotos. Turime vilties, kad šis projektas taps kasmetine tradicija ir ateityje išsiplės į tarptautinius vandenis“, – teigė G. Svilainis.
„Lietuvos kompozitorių sąjungai malonu bendradarbiauti. Muzika jungia labai daug dalykų – klausytojus, atlikėjus ir kūrėjus, ir būtent tas bendras grįžtamasis ryšys leidžia tobulinti muziką įvairiuose žanruose, kontekstuose. Tai, ką išgirdome šiame konkurse, yra proceso pradžia, kuri leis tam grįžtamajam ryšiui suktis į „tornadą“, t.y. paskatins mūsų paveldo aktualizavimą, grįžimą prie autentikos, šaknų. To ir norėtųsi palinkėti mūsų bendruomenei. Tęsime iniciatyvą ateityje, tobulinsime konkurso modelį. Dėkojame atlikėjams, kompozitoriams, kolegoms organizatoriams ir žiuri nariams, kurie sutiko prisijungti bei dedikuoti savo laiką“, – finaliniame renginyje kalbėjo LKS pirmininkas Mantautas Krukauskas.
