Lietuva į kovą su koronavirusu pasitelkia dar vieną ginklą – mobiliąją programėlę KORONA STOP LT. Jos tikslas – informuoti žmones apie tai, kad jie buvo arti koronavirusu (COVID-19) užsikrėtusių asmenų ir sudaryti galimybę nutraukti viruso plitimo grandinę.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, programėlės nauda proporcinga žmonių sąmoningumui ir aktyvumui įsidiegiant šią naujovę į mobiliuosius telefonus.
„Kaip rodo programėles įsidiegusių šalių patirtis, kad programėlė būtų veiksminga, reikia, kad kuo daugiau žmonių parsisiųstų ją į savo išmaniuosius telefonus ir savanoriškai pažymėtų, jei užsikrėtė koronavirusu“, – sako ministras A. Veryga.
Svarbu pažymėti, kad Europoje plačiai naudojama tokio tipo programėlė fiksuoja galimą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronavirusu, kontakto trukmę ir riziką, o ne vietą, kurioje yra žmogus. Programėlės surinkta informacija yra saugoma vartotojo įrenginyje ir privatūs duomenys trečiosioms šalims nėra prieinami. Tai leidžia išvengti privačių duomenų rinkimo ir saugojimo. Mobilusis įrenginys, kuriame įdiegta programėlė, tik nustato, kad jo savininkas tam tikru metu buvo arti kito žmogaus, turinčio šią programėlę, ir vėliau per ją savanoriškai praneša apie užsikrėtimą COVID-19. Programėlėje tai vadinama „Artumo fiksavimu“.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriaus Roberto Petraičio, programėlė KORONA STOP LT – didelė pagalba visiems ir kiekvienam asmeniškai.
„Kuo daugiau sąlytį turėjusių žmonių nustatysime, tuo greičiau sustabdysime viruso plitimą. Programėlė padės nustatyti net ir tuos mūsų kontaktus, apie kuriuos patys neturime galimybės sužinoti, pavyzdžiui, kelionės autobusu metu, parduotuvėje ar kitoje viešoje vietoje“, – aiškina NVSC direktorius R. Petraitis.
Ši programėlė – tai įrankis, veikiantis kaip puiki koronaviruso infekcijos plitimo valdymo priemonė ne tik vietos, bet ir tarptautiniu mastu. Lietuva dar šiemet planuoja prisijungti prie apsikeitimo duomenimis tinklo su kitomis Europos šalimis, todėl keliaujantieji užsienio šalyse taip pat galės būti informuojami apie galimai turėtą kontaktą su užsikrėtusiuoju koronaviruso infekcija.
Lietuvoje programėlė veikia lietuvių kalba, per artimiausią savaitę atsiras galimybė programėle naudotis ir anglų, rusų bei lenkų kalbomis. Programėlės kūrimą inicijavo Europos Komisija.
NVSC prašymu, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos atliko programėlės kibernetinio saugumo įvertinimą ir nustatė, kad KORONA STOP LT programėlės reikalavimai įrenginio prieigai yra racionalūs ir būtini jos funkcionavimui. NKSC taip pat pateikė rekomendacijas dėl tolimesnių priemonių, kurios leistų užtikrinti programėlės kibernetinį saugumą ateityje.
Programėlė gali neveikti senesniuose išmaniųjų telefonų modeliuose. Palaikomas telefonų ir jų parametrų versijas rasite čia.
Kaip veikia programėlė KORONA STOP LT:
1. Gyventojai į savo mobiliuosius įrenginius parsisiunčia programėlę KORONA STOP LT.
2. Telefonai, kuriuose įdiegta programėlė, naudodami Bluetooth ryšį tarpusavyje keičiasi atsitiktine tvarka sugeneruotais raktais ir duomenimis kada, kokiu atstumu ir kiek laiko buvo vienas šalia kito.
3. Kai koronaviruso infekcija nustatoma vienam iš programėlės naudotojų, jis pats savanoriškai gali paskelbti programėlėje, nepaskelbdamas jokių asmens duomenų.
4. Tokiu būdu programėlės naudotojai, kurie per paskutines 14 dienų buvo šalia užsikrėtusiojo ilgiau nei 15 minučių mažesniu nei 2 metrų atstumu, gauna pranešimą apie galimą buvusį kontaktą.
5. Pranešimus apie sąlytį su užsikrėtusiuoju koronavirusu gavę programėlės naudotojai vadovaujasi programėlėje pateiktomis rekomendacijomis dėl tolesnių veiksmų.
Programėlę Lietuvai pritaikė informacinių technologijų kompanija „Dizaino kryptis“.
Programėlės veikimą koordinuoja Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Panašių programėlių parsisiuntimų Europoje statistika:
Paskutinės spalio savaitės duomenimis, pagal programėlės parsisiuntimų skaičių pirmauja Suomija (45 proc.), Airija (42 proc.), Portugalija (24 proc.), Vokietija (24 proc.). Programėlę naudoja 9 proc. kaimynės Latvijos, 11 proc. Estijos, 4 proc. Lenkijos gyventojų.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro inf.
