Istorijų, kaip „dirba“ skolų išieškojimo bendrovės, pilna: lietuviai skundžiasi ne tik neprotingo dydžio procentais, kuriuos bando prisiteisti išieškotojai, bet ir neretai taikoma gąsdinimo politika.
Nors Lietuvoje veikia apie 150 skolų išieškojimo įmonių, nė viena jų savo interneto svetainėse nerašo, kokį atlygį už darbą ims: vieni reklamuojasi, kad „dirba už sėkmės procentą“, kiti tikina, kad tai – greičiausias ir pigiausias būdas atgauti skolas.
Skolų išieškojimas paprastai vykdomas iki teismo, o teismo sprendimų vykdymas jau patikimas antstoliams. Pasirodo, skolų išieškojimo įmonės ir jų veikla iki šiol nėra reglamentuota jokiu įstatymu, bendrovės remiasi tik Civiliniu kodeksu. Šio įstatymo projektas parengtas dar pavasarį, tačiau jo svarstymas Seime strigo. Visgi tikimasi, kad būtent teisinis reglamentavimas pažabos gana dažnai savivaliaujančius skolų išieškotojus.
Skola – keliskart mažesnė nei „procentai“
Skolininkai, ieškodami teisybės ir gindamiesi nuo pernelyg didelių išieškotojų „procentų“, gana dažnai mina teismų slenksčius. Tokių bylų yra gausybė, o jų medžiaga perša tam tikras išvadas: vadovaudamiesi vien tik Civiliniu kodeksu, išieškotojai savo paslaugas įvertina, kaip tik nori.
Štai 2014 m. Šilutės rajono apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą, kurioje vienas pilietis už komunalinių atliekų surinkimą ir išvežimą įsiskolino 31,78 lito. Pradžioje kreditorius kreipėsi į skolų išieškojimo bendrovę, jai nepavykus atgauti skolos, buvo kreiptasi į teismą. Ieškinyje buvo nurodyta tikrai nekukliai atrodanti pageidaujama atgauti suma: pagrindinė skola, 5 proc. metinių palūkanų priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 210 litų skolų išlaidų, susijusių su ikiteisminiu skolos išieškojimu, ir 380 litų ieškinio parengimo išlaidų.
2010 m. teismą buvo pasiekęs dar vienas ieškinys dėl telekomunikacijos bendrovės skolų išieškojimo politikos. Mat už trijų mėnesių skolą bendrovės pasamdyta išieškojimo įmonė vienai skolininkei iš viso priskaičiavo 2008,44 lito baudą. Įdomiausia tai, kad ši klientė už telefono ryšį buvo skolinga apie 500 litų. Teismas nustatė, kad skolų išieškotojai pažeidė bet kokius protingumo kriterijus, ir minėta moteris galėjo lengviau atsikvėpti.
Vartotojų teisių tarnybai beveik nesiskundžia
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba labai retai, bet sulaukia vartotojų prašymų, kuriuose skundžiamasi skolų išieškojimo bendrovių veiksmais. Dažniausiai – dėl galimai nepagrįstų skolų išieškojimo bendrovių reikalavimų susimokėti arba taikomų skolų administravimo mokesčių dydžio.
Visgi skolininkai dažniau skundžiasi pirminių paslaugų teikėjų veiksmais, t. y. piktinasi, jog paslaugų teikėjas apskritai kreipiasi į skolų išieškojimo bendroves. Tarnyba pernai gavo apie 10, šiemet – apie 15 skolininkų prašymų.
Dėmesį atkreipė antstoliai
Dabar skolų išieškojimą reglamentuoja tik Civilinio proceso kodeksas, o skolų išieškojimo bendroves ir jų veiklą reglamentuojančio specialaus įstatymo iki šiol nėra.
Seime dar pavasarį buvo užregistruotas skolų išieškojimo bendrovių įstatymo projektas, tačiau jis iki šiol nėra praėjęs visų „procedūrų“. Šio projekto iniciatoriai – Seimo nariai socialdemokratai Andrius Palionis ir Rimantė Šalaševičiūtė.
„Projektas atsirado dėl to, kad skriaudžiami vartotojai, įmonių veikla niekaip nėra reglamentuota, kaip veiklą vykdo, tik pačių bendrovių reikalas. Beje, mūsų dėmesį į šią problemą atkreipė antstoliai, vieno susitikimo metu paaiškinę, kad žmonės vis dar painioja skolų išieškotojų ir antstolių veiklą“, – pasakojo R. Šalaševičiūtė.
Rengiant įstatymo projektą, buvo pastebėtos kelios nerimą keliančios tendencijos: įmonių, teikiančių greituosius kreditus, steigėjai yra ir skolų išieškotojų įmonių steigėjai.
„Štai visiems žinoma „Bobutės paskola“ turi savo skolų išieškojimo įmonę. Be to, paaiškėjo, kad didelė dalis skolininkų Lietuvoje yra žmonės, būtent paėmę greitųjų kreditų“, – pridūrė socialdemokratė.
Išieškotojai kratosi didelių baudų
Tad kodėl gi toks svarbus įstatymas nebuvo priimtas dar pavasarį?
„Apie įstatymo projektą sužinojusios skolų išieškojimo bendrovės sujudo, sukruto, ir įstatymo svarstymas sustojo. Prasidėjo diskusijos su šiomis įmonėmis. Jos, beje, pritarė tam, kad pats įstatymas ir tokios veiklos reglamentavimas reikalingi. Tačiau turėjo priekaištų tam tikriems įstatymo punktams.
Projekte buvo numatyta, kad tokių įmonių priežiūrą vykdytų tik valstybinė institucija, bet įmonės norėjo, kad būtų reglamentuota ir jų savivalda, panašiai, kaip tai daro Antstolių rūmai, Notarų rūmai ir pan. Šios abi institucijos esą galėtų vykdyti priežiūrą“, – pasakojo Seimo narė.
Pasak jos, skolų išieškojimo įmonėms nepatiko ir įstatymo projekte numatytos gana didelės baudos už pažeidimus.
„Pavyzdžiui, už pakartotinius pažeidimus mūsų siūlomos baudos siekia iki 10 proc. nuo bendrųjų metinių veiklos pajamų. Jeigu jų neįmanoma nustatyti, tuomet bauda būtų apie 80 000 eurų. Įmonės šią baudą siūlo mažinti daugiau kaip 10 kartų – iki 7000 eurų. Dėl šio punkto nėra pasiekta susitarimo, bus dar diskusijų šia tema, o jas prognozuoti kol kas labai sunku“, – sakė R. Šalaševičiūtė.
Beje, įstatymo projekte numatyta, kad Vyriausybė turi priimti ir poįstatyminiusaktus: „Labai aiškiai turi būti numatytos vadinamosios lubos, už ką, kiek ir iki kiek iš skolininkų gali išieškoti bendrovės. Šiame projekte kol kas šių procentų ir skaičių nėra numatyta, tačiau yra punktas, kad po įstatymo įsigaliojimo per tris mėnesius turi būti parengti poįstatyminiai aktai“, – pridūrė parlamentarė.
Seimas rudens sesiją pradės jau netrukus, rugsėjo 10-ąją. Socialdemokratų frakcija nusiteikusi šį įstatymo projektą teikti svarstyti, nieko nelaukiant.
Įkainius nustato „iš lubų“
O kaip išgyventi skolininkams, kol įstatymas dar nepriimtas?
„Kol nėra aiškaus teisinio reglamentavimo, nustatančio skolų išieškojimo įmonių veiklą, turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijais“, – įsitikinęs UAB „Teisės garantas“ direktorius Leonardas Jakubėnas. Pasak jo, jeigu yra nedidelė skola (tarkim, iki 100 eurų), geriau nelaukti, kol ji nukeliaus iki teismo, ir bandyti ją sumokėti arba, jeigu galimybės sumokėti nėra, susitarti su kreditoriumi dėl mokėjimo atidėjimo.
„Net jeigu jūsų skola jau perduota išieškojimo bendrovei, nereikia panikuoti. Galima pateikti tokį pavyzdį: jeigu jūs buvote skolingi (pvz., už paslaugas) 100 eurų, o jums priskaičiuotos skolos išieškojimo išlaidos, tarkim, siekia 30 eurų, tai galėtų būti normalus įkainis. Bet jeigu išieškotojai nori gauti 200 eurų neteisminių išieškojimo išlaidų (pvz., vien tik už tai, kad perėmė skolų administravimą), skolininkui natūraliai kyla klausimas, kodėl tokios išlaidos. Jis turi teisę kreiptis į bendrovę (geriausia, aišku, raštu) ir, jeigu ji logiškai nepaaiškina tų išlaidų, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti nepagrįstai dideles skolų išieškojimo išlaidas. Tuomet jau viską sprendžia teismas“, – pasakojo L. Jakubėnas.
Ne tik išieškotojų taikomas „procentas“, bet ir kai kurių bendravimo politika kelia nerimą teisininkams.
Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai skolų išieškojimo įmonės išieškojimo įkainius nustato pačios. „Skolų išieškojimo bendrovių gausybė, o teisinis reglamentavimas negriežtas – tai yra didžiausia problema. Neretai tokios įmonės imasi žmonių gąsdinamo ikiteisminiu tyrimu, policija ar prokuratūra. Skolininkai gauna įspėjimus, kuriuose grasinama net baudžiamuoju persekiojimu, nors tokiems veiksmams nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo. Buvo atvejų, kai naudotas psichologinis spaudimas. Neišprusęs žmogus dažnai net nežino savo teisių“, – pastebėjo L. Jakubėnas.
Visgi tam tikra teismų praktika dėl išieškotojų taikomų procentų jau yra susiformavusi, tad vis dažniau nepatenkinti vartotojai teisybės ieško teismuose ir juos laimi.
„Dėl greitųjų kreditų buvo atsiradusi spraga, kuri sukėlė visuomenėje įtampą, tačiau, prasidėjus problemos viešinimui ir diskusijoms, teisminiams ginčams ir pasipylus gausybei ieškinių, įstatymų leidėjas priėmė įstatymų pataisas. Taip turėtų atsitikti ir su išieškojimo įmonių taikomais įkainiais, kurie dažnai nustatomi „iš lubų“, – sakė teisininkas.
Advokatės dr. Eglės Matuizaitės portalas Alfa.lt paprašė pakomentuoti susiformavusią teismų praktiką dėl per daug plėšiančių skolų išieškotojų.
Advokatė pabrėžė, kad tam tikra teismų praktika jau yra susiformavusi, tačiau nesant skolų išieškojimo bendrovių įstatymo jų veiklą vertinti gana sudėtinga.
„Reikalavimas dėl netesybų (baudos, delspinigių) – tai sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ arba „neprotingai didelės netesybos“ įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.
Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, bei spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes. Kalbama ir apie šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.
Teismas, be to, turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia ir draudimas sumažinti netesybas žemiau tikrosios nuostolių sumos“, – komentavo dr. E. Matuizaitė.
Informacija paviešinta https://www.alfa.lt/straipsnis/50319373/skolu-isieskojimo-imoniu-darbo-stilius-ikainius-nustato-is-lubu