Vakar Seimas priėmė 2019 metų biudžetus (2019 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo, 2019 m. Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2019 m. rodiklių patvirtinimo įstatymus), kuriuose didžiausias dėmesys skiriamas 6-ioms struktūrinėms reformoms.
2019 m. biudžete numatytas 0,4 proc. BVP perteklius. Numatoma, kad 2019 m. pabaigoje viešųjų finansų rezervai sudarys 1,5 mlrd. eurų. Viešųjų finansų perteklius formuojamas antrus metus iš eilės.
„Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas ir kaupimą ateičiai. Labiausiai išlaidos augs tose srityse, kuriose įgyvendinami pokyčiai – švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos. Rengiant biudžetą atsižvelgta į fiskalinės drausmės reikalavimus, besikeičiančią makroekonominę aplinką ir būtinus rezervus ateičiai“, – sako finansų ministras Vilius Šapoka.
Struktūrinės reformos
Šešių reformų įgyvendinimas, suplanuotas 2019 m. biudžete, vidutiniu laikotarpiu padidins šalies BVP 2 proc., bus naujai sukurta 26 tūkst. darbo vietų. Reformos yra įrankis Vyriausybės strateginiams tikslams įgyvendinti: mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, taip pat mažinti šešėlinę ekonomiką ir didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę bei efektyvumą.
Ateinančių metų didžiausia biudžeto dalis skirta socialinės apsaugos sričiai – 5 771 mln. eurų. Papildomi 212,3 mln. eurų numatyti pensijų indeksavimui. Senjorų vidutinė senatvės pensija padidės apie 26,5 eurus, turint pilną stažą, o „vaiko pinigai“ padidės nuo 30 iki 50 eurų, o turintiems negalią – iki 70 eurų. Pareiginės algos baziniam dydžiui ir minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimui skirta 46,7 mln. eurų, 16,8 mln. eurų – šalpos pensijų ir tikslinių kompensacijų bazėms padidinti, 6 mln. eurų papildomai – socialiniams darbuotojams – atvejo vadybininkams, 11,3 mln. eurų – paramai būstui įsigyti mažas pajamas gaunančioms ir jaunoms šeimoms.
Švietimui ir mokslui skirta 2241 mln. eurų, 192 mln. eurų daugiau nei buvo šiais metais. 49,1 mln. eurų papildomai skirta etatiniam mokytojų darbo apmokėjimui, 13,4 mln. eurų – ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimų didinimui nuo 2019 m. sausio 1 d., 22,9 mln. eurų – dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų atlyginimams didinti, papildomai 10,8 mln. eurų – klasės krepšeliui finansuoti, 8,2 mln. eurų – doktorantų stipendijoms padidinti. 11 mln. eurų skirta kokybės krepšeliui finansuoti.
Sveikatos apsaugai 2019 m. biudžete skirta 2176 mln. eurų, 279 mln. eurų daugiau nei 2018 m. Iš jų, 172 mln. eurų medicinos darbuotojų padidintiems atlyginimams užtikrinti ir tolimesniam jų didinimui, 63 mln. eurų įmokoms už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, 16,6 mln. eurų rezidentų darbo užmokesčiui didinti ir 12,7 mln. eurų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių ugdymo įstaigose, atlyginimams didinti ir savižudybių prevencijai.
Savivaldybės
Palyginti su 2018 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 161,6 mln. eurų arba 5,8 proc. 2019 m. savivaldybių biudžetų pajamos ir valstybės biudžeto dotacijos iš viso sudarys 2944,5 mln. eurų: pajamos savarankiškoms funkcijoms sudarys 1900,6 mln. eurų (3,28 proc. arba 60,3 mln. eurų daugiau negu 2018 m.), o valstybės biudžeto dotacijos – 1043,9 mln. eurų (10,7 proc. arba 101,3 mln. eurų daugiau negu 2018 m.).
Pagal priimtą Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo straipsnio pakeitimo įstatymą savivaldybių pajamų mažėjimas nuo kitų metų yra kompensuojamas ne 90 proc., o 100 proc.
Papildoma informacija
2019 m. biudžetas parengtas remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad kitąmet bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 7,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 5,9 proc.
Europos Komisija (EK) lapkričio pabaigoje paskelbė, kad 2019 m. Lietuvos biudžetas atitinka Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakte nustatytas fiskalinės drausmės taisykles, taikomas visoms Euro zonos šalims. Praėjusią savaitę Euro grupė pranešė pritarianti šiam EK vertinimui.
