fbpx
  • Renginiai
  • Receptai
  • Laisvalaikis
  • Video
Penktadienis, 22 rugsėjo 2023
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Vilniaus Kraštas
Reklama
  • Žinios
    • Vilnius
    • Trakai
    • Vilniaus rajonas
    • Elektrėnai
    • Šalčininkai
  • Renginiai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Politika
  • Mokslas
  • Turizmas
  • Įdomu
  • Žinios
    • Vilnius
    • Trakai
    • Vilniaus rajonas
    • Elektrėnai
    • Šalčininkai
  • Renginiai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Politika
  • Mokslas
  • Turizmas
  • Įdomu
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Vilniaus Kraštas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Pradžia Įdomu

Rugpjūčio 23-oji – internautų diena: kas sukūrė internetą ir kaip atrodė pirmasis „WWW“ puslapis?

23 rugpjūčio, 2023
Įdomu, Naujienos, Technologijos
Laikas: 4 min skaitymo
Asoc. nuotr. / freepik

Asoc. nuotr. / freepik

Gali būti sunku patikėti, kad garsiosiomis „WWW“ pažymėtas žiniatinklis pirmą kartą visuomenei buvo atvertas tik prieš daugiau nei tris dešimtmečius. Prasidėjęs kaip technologija, prieinama tik mokslininkų bendruomenei, dabar internetas yra neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – naudojamas kaip žiniasklaidos priemonė, taip pat mokslui, laisvalaikiui ir kitose įvairiose srityse. Ekspertas pasakoja, nuo ko prasidėjo interneto istorija ir kas formuoja dabartinį jo vystymąsi.

„Šiandien visame pasaulyje minima pasaulinė žiniatinklio išradimo diena, dar vadinama internautų diena. Ši diena mini pradžią technologijos, kuri revoliucionavo tai, kaip žmonės saugo, kuria, dalijasi informacija. Internetas suteikė ir naujų bendravimo, darbo, mokymosi būdų. Tačiau iki to, kaip internetu naudojamės dabar, buvo nueitas ilgas pokyčių kelias“, – sako Arnoldas Lukošius, „Tele2“ inovacijų ekspertas. Jis dalijasi svarbiausiais faktais, kurie žymi reikšmingiausius interneto atsiradimo momentus.

Sukūrė mokslininkų bendruomenei

Timas Bernesas-Lee, anglų kompiuterių mokslininkas, dirbdamas mokslinių tyrimų centre CERN, pasaulinį žiniatinklį išrado dar 1989 metais. Kovo 12 d. jis pasiūlė informacijos valdymo sistemą, o maždaug tų pačių metų lapkričio mėn. jam pavyko įgyvendinti pirmąją sėkmingą pasaulinio žiniatinklio komunikaciją internetu. Tiesa, iš pradžių žiniatinklis buvo sukurtas tik siekiant atliepti pasaulio mokslininkų poreikį automatizuotam keitimuisi informacija.

1990 m. T. Bernesas-Lee kartu su britų mokslininku Robertu Cailliau parengė „hiperteksto projektą“, kuris buvo pavadintas „WorldWideWeb“. Šiame projekte buvo išdėstytos pagrindinės sąvokos ir apibrėžti svarbūs terminai, kuriais grindžiamas žiniatinklis, pavyzdžiui „naršyklės“ terminas. Pagrindinė „WWW“ idėja buvo sujungti besivystančias kompiuterių, duomenų tinklų ir hiperteksto technologijas į galingą ir lengvai naudojamą pasaulinę informacinę sistemą.

Tų pačių metų pabaigoje T. Bernersas-Lee sukūrė ir paleido pirmąjį žiniatinklio serverį bei naršyklę. Žiniatinklio serverio kodą jis sukūrė „NeXT“ kompiuteriu, o kad kompiuteris netyčia nebūtų išjungtas, ant jo buvo ranka raudonu rašalu užrašytas lapelis: „Šis kompiuteris yra serveris. NEIŠJUNKITE JO!“.

Pirmasis interneto puslapis

1991 m. rugpjūčio 23 d. išradėjas pirmą kartą atvėrė pasaulinį žiniatinklį visuomenei. CERN paskelbė, kad internetas bus nemokamas visiems. Pirmosios pasaulyje interneto svetainės ir žiniatinklio serverio adresas buvo info.cern.ch, tačiau jis veikė tik CERN kompiuteryje.

Pirmojo tinklalapio adresas buvo http://info.cern.ch/hypertext/WWW/TheProject.html. Puslapyje buvo nuorodos į informaciją apie patį „WWW“ projektą, įskaitant hiperteksto aprašymą, techninę informaciją apie žiniatinklio serverio kūrimą ir nuorodos į kitus žiniatinklio serverius.

„WWW“ dizainas leido lengvai pasiekti esamą informaciją, o pirmajame tinklalapyje buvo pateikta nuoroda į CERN mokslininkams naudingą informaciją, pavyzdžiui, telefonų knygą ir centrinių kompiuterių naudojimo vadovus. Paieškos funkcija rėmėsi raktiniais žodžiais, nes pirmaisiais metais nebuvo paieškos sistemų. T. Bernerso-Lee sukurta interneto naršyklė, veikusi „NeXT“ kompiuteriuose, turėjo daugelį dabartinių interneto naršyklių funkcijų.

Žiniatinklis išplečia

Tik maža dalis vartotojų turėjo galimybę naudotis „NeXT“ kompiuterių platforma, kurioje veikė pirmoji naršyklė, tačiau netrukus buvo pradėta kurti paprastesnė naršyklė, kuri galėjo veikti bet kurioje sistemoje. 1991 m. rugpjūtį T. Bernesas-Lee paskelbė apie „WWW“ programinę įrangą interneto naujienų grupėse ir susidomėjimas projektu išplito visame pasaulyje.

Tų pačių metų gruodį vienoje fizikos laboratorijoje Kalifornijoje pradėjo veikti pirmasis „WWW“ serveris JAV. Tuo metu egzistavo tik dviejų rūšių naršyklės. Buvo aišku, kad nedidelė CERN komanda negalės atlikti viso darbo, reikalingo sistemai toliau plėtoti, todėl T. Bernersas-Lee internetu kreipėsi į kitus kūrėjus su prašymu prisijungti.

Netrukus naršykles ėmė kurti ir kiti mokslininkai, o daugiausiai jos buvo skirtos „X-Window“ sistemai. 1993 m. pradžioje Ilinojaus universiteto Nacionalinis superkompiuterių programų centras (NCSA) išleido pirmąją „Mosaic“ naršyklės versiją. Ši programinė įranga veikė mokslinių tyrimų bendruomenėje populiarioje aplinkoje. Netrukus NCSA išleido naršyklės versijas, skirtas PC ir „Macintosh“ aplinkoms. Patikimos ir patogios naršyklės šiuose populiariuose kompiuteriuose turėjo tiesioginės įtakos WWW plitimui.

1993 m. pabaigoje buvo žinoma daugiau kaip 500 interneto serverių, o „WWW“ sudarė 1 proc. interneto duomenų srauto, kas tais laikais atrodė labai daug (kitą duomenų srautą sudarė nuotolinė prieiga, el. paštas ir failų perdavimas). 1994-ieji laikomi žiniatinklio metais. Gegužės mėnesį CERN surengė pirmąją tarptautinę pasaulinio žiniatinklio konferenciją, kurioje dalyvavo 380 naudotojų ir kūrėjų. 1994 m. pabaigoje žiniatinklyje buvo 10 tūkst. serverių, iš kurių 2 tūkstd. buvo komerciniai, ir 10 mln. vartotojų. Technologija buvo nuolat plečiama, kad būtų patenkinti nauji poreikiai – saugumas, skaitmeninė prekyba ir kiti.

2004 m. karalienė Elžbieta II T. Bernersą-Lee už jo novatorišką darbą įšventino į riterius. Jis yra Oksfordo universiteto kompiuterių mokslo ir Masačusetso technologijos instituto (MIT) profesorius.

Internetas dabar

Šiuolaikiniame pasaulyje internetas tapo būtinybe – be jo neįsivaizduojamas nei darbas, nei laisvalaikis, nei mokymasis ar informacijos paieška. Dėl augančio žmonių noro visuomet turėti prieigą prie žiniatinklio ir tobulėjančių mobiliųjų telefonų, netrukus atsirado poreikis ir internetui, kuriuo būtų galima naudotis telefone.

Pirmoji belaidžio interneto prieiga tapo prieinama 1991 m. kaip antrosios kartos (2G) mobiliojo ryšio technologijos dalis. Didesnės spartos interneto ryšys tapo prieinamas 2001 m. ir 2006 m., kai pasirodė trečiosios (3G) ir ketvirtosios (4G) kartos mobiliojo ryšio technologijos.

Statistikos tinklalapio „Statista“ duomenimis, Europoje nuolat daugėja žmonių, kurie prie interneto jungiasi mobiliaisiais įrenginiais – nuo 60,53 proc. visų gyventojų 2018 m. iki daugiau kaip 74 proc. 2021 m. Bendrovės „Ericsson“ duomenimis, 2022 m. pabaigoje bendras pasaulinis mobiliųjų duomenų srautas, neįskaitant fiksuotosios belaidės prieigos generuojamo srauto, siekė 93 eksabaitų (1 mln. terabaitų) per mėnesį.

Dabar, kai pasaulyje vis labiau įsigali naujosios kartos 5G ryšys, mobilusis internetas žmonėms gali suteikti ne tik dar daugiau galimybių geresnei naršymo patirčiai, bet ir tolesnei pažangai. Pagrindinė 5G nauda – interneto sparta, tačiau 5G prisidės ir prie tvaresnės ateities. Prie interneto prijungti daiktai galės tarpusavyje dalintis informacija – tai leis pereiti prie išmaniojo energijos vartojimo, grįsto poreikiais realiuoju laiku. Dėl didelės spartos, mažos delsos ir didžiulio tinklo pralaidumo, 5G ryšys gali prisidėti prie tokių technologijų kaip siuntų pristatymas dronais, eismo valdymas debesijoje, akimirksniu atliekami tarptautiniai mokėjimai ir kitos.

Neseniai „Tele2“ pasiekė 5G ryšio greičio rekordą savo tinkle – net 4,45 Gbps, kuris buvo užfiksuotas 26 GHz radijo dažnių juostoje (mmWave). Ši juosta paranki greičiui bei talpai, o tai reiškia, kad bus ypač  naudinga tose vietose, kur internetu naudojasi daug žmonių. 5G interneto greičio rekordą „Tele2“ tinkle užfiksavo Lietuvos rekordų fiksavimo agentūra „Rekordų akademija“.

Šaltinis: Pranešimas spaudai
DalintisSiųstiSiųsti

TAIP PAT SKAITYKITE

Žinios

Troleibuso vairuotoja partrenkė žmogų
Vilniaus miesto savivaldybė dėkojo profesinę šventę minėsiantiems socialiniams darbuotojams
Apdovanoti aukščiausių įvertinimų pasiekę Vilniaus rajono mokiniai
Tarptautiniame turnyre Nemenčinėje hospisui paremti aukščiausias vietas užėmė Lietuvos komandos

Politika

Seniūnaičiai: Vilnių kuria žinomi ir nežinomi vilniečiai
„Baltijos kelio“ minėjimas Rudaminos daugiafunkciniame kultūros centre
Teisių gynėjai kreipėsi dėl valstybinės lietuvių kalbos gynybos
Vytautas Sinica. Klausimai „respublikonams“

Kultūra

Naują knygą su bičiuliais aktoriais pristatęs Juozas Gaižauskas: „Aš jus girdžiu!“
Festivaliui „Tai – aš“ 20 metų! Jubiliejaus šventėje septyni koncertai: įkvepiantis, šelmiškas, šeimiškas, nostalgiškas, iš kojų verčiantis, gurmaniškas ir širdį graudinantis
Ivona Šulc: maža mergaitė – dideli laimėjimai
Ž. Diavara kviečia: paskutinė galimybė – tapkite filmo apie Vilnių bendraautoriumi

Sportas

Greitesniam atsistatymui po varžybų – „Oxyklinika“
A. Doumbia: „Jaučiuosi lyg jau ilgai būčiau komandoje“
Tarptautiniame turnyre Nemenčinėje hospisui paremti aukščiausias vietas užėmė Lietuvos komandos
Kviečiame palaikyti Vilniaus rajono komandą TransInvest Lietuvos futbolo federacijos taurės finale
  • Populiariausi
  • Komentarai
  • Naujausi
Derliaus šventė 2023

Derliaus šventė 2023

Derliaus šventė

Derliaus šventės Vilniaus rajone tęsiasi! Šį savaitgalį kviečiame švęsti 4-ose seniūnijose

Ką reikia žinoti apie maisto gaminimą kazane?

Ką reikia žinoti apie maisto gaminimą kazane?

Rugsėjo 22 dieną viešasis transportas Vilniuje nemokamas

Rugsėjo 22 dieną viešasis transportas Vilniuje nemokamas

Naują knygą su bičiuliais aktoriais pristatęs Juozas Gaižauskas: „Aš jus girdžiu!“

Naują knygą su bičiuliais aktoriais pristatęs Juozas Gaižauskas: „Aš jus girdžiu!“

Troleibuso vairuotoja partrenkė žmogų

Troleibuso vairuotoja partrenkė žmogų

Dizainerės patarimai, kaip sukurti gražius ir funkcionalius vidaus apšvietimo sprendimus

Dizainerės patarimai, kaip sukurti gražius ir funkcionalius vidaus apšvietimo sprendimus

Prasmingos grigiškiečių iniciatyvos tapo nauju šalies rekordu!

Prasmingos grigiškiečių iniciatyvos tapo nauju šalies rekordu!

Proneta Proneta Proneta

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Aplinka
  • Apžvalgos
  • Elektrėnai
  • Finansai
  • Gamyba-Pramonė
  • Gyvenimas
  • Įdomu
  • Istorija
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Lankytinos vietos
  • Lietuvos naujienos
  • Mokslas ir studijos
  • Naujienos
  • Padėka
  • Politika
  • Receptai
  • Religija
  • Renginiai
  • Renginiai Elektrėnuose
  • Renginiai Šalčininkuose
  • Renginiai Trakuose
  • Renginiai Vilniaus rajone
  • Renginiai Vilniuje
  • Rinkimai
  • Šalčininkai
  • Skelbimai/Pranešimai
  • Socialiniai reikalai
  • Socialiniai tinklai
  • Sportas
  • Statyba
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Trakai
  • Transportas
  • Turizmas
  • Užsienio naujienos
  • Verslas
  • Verslo gidas
  • Video
  • Vilniaus rajonas
  • Vilnius
  • Žemės ūkis
  • Žiniasklaida
  • Žinios

Naujienos

Naują knygą su bičiuliais aktoriais pristatęs Juozas Gaižauskas: „Aš jus girdžiu!“

Naują knygą su bičiuliais aktoriais pristatęs Juozas Gaižauskas: „Aš jus girdžiu!“

Troleibuso vairuotoja partrenkė žmogų

Troleibuso vairuotoja partrenkė žmogų

Dizainerės patarimai, kaip sukurti gražius ir funkcionalius vidaus apšvietimo sprendimus

Dizainerės patarimai, kaip sukurti gražius ir funkcionalius vidaus apšvietimo sprendimus

Vilniaus Kraštas

  • Reklama
  • Kontaktai
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Žinios
    • Vilnius
    • Vilniaus rajonas
    • Trakai
    • Šalčininkai
    • Elektrėnai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Renginiai
    • Renginiai Vilniuje
    • Renginiai Trakuose
    • Renginiai Vilniaus rajone
    • Renginiai Elektrėnuose
    • Renginiai Šalčininkuose
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Mokslas ir studijos
  • Transportas
  • Verslas
  • Technologijos
  • Turizmas
  • Žemės ūkis

© 2022