Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertai teigia, kad Seime prieš keletą dienų priimta, o Prezidentės šiandien pasirašyta pensijų reforma yra klaida – ji ne tik pažeidžia žmogaus teisę rinktis, monopolizuoja rinką, mažina konkurenciją, bet ir galimai prieštarauja Konstitucijai. Anot jų, piliečiai, kaupę senatvei, savo nuosavybės teises ir teisėtus lūkesčius turėtų ginti teismuose, nes tai vienintelė likusi instancija, kuri dar gali sustabdyti šį klaidingą sprendimą.
„Sodra“ prisiima naują, nebūtiną ir konkurenciją pažeidžiančią anuiteto mokėtojos už privačiai sukauptas lėšas funkciją. Anuitetų mokėtojo statuso suteikimas išimtinai „Sodrai” ne tik priskiria jai naujas išlaidas finansuojant gyvenimo trukmės riziką, bet ir monopolizuoja anuitetų rinką“, – sako Žilvinas Šilėnas, LLRI prezidentas.
Pagal ką tik priimtus mokesčių ir pensijų sistemos pakeitimus, pensijų kaupimas būtų vykdomas iš piliečio disponuojamųjų pajamų (t. y. sumokėjus visus mokesčius ir įmokas), tad, Ž. Šilėno manymu, nėra jokio pagrindo, kodėl piliečiui būtų draudžiama anuitetą pirkti iš kitos įstaigos nei „Sodra“.
LLRI ekspertai įžvelgia pensijų reformos galimą neatitikimą LR Konstitucijos 46 straipsniui, kuriuo draudžiama monopolizuoti gamybą ir rinką, saugoma sąžiningos konkurencijos laisvė. Taip pat galimą nesuderinamumą su Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 63 straipsniu, pagal kurį garantuojama kapitalo judėjimo laisvė. Beje, Konkurencijos taryba taip pat pasisakė, kad keičiant galimus atskaitymus nėra įvertintas poveikis fondų konkuravimo galimybėms.
„Šie klausimai ir prieštaravimai įstatymo priėmimo metu nagrinėti nebuvo. Pakeitimas, kuriuo „Sodra“ skiriama vieninteliu anuiteto mokėtoju, yra akivaizdus anuitetų rinkos sutelkimas į vienas – valstybės monopolio – rankas“, – teigia Ž. Šilėnas.
Anot jo, sprendimas yra nemotyvuotas. Nėra pagrįsta ar įrodyta, kad valstybei reikia suteikti išimtinę teisę teikti paslaugas rinkoje, kurioje veikia privatūs ūkio subjektai. Nors Konstitucinis Teismas jau ne kartą yra išaiškinęs, kad ūkinės veiklos ribojimas ar rinkos monopolizavimas negali būti vykdomas, nebent būtų išskirtinės aplinkybės.
Be to, Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimai mažina pensijų kaupimo dalyvių galimybes lanksčiai pasinaudoti sukauptais pinigais: absoliuti dauguma privataus anuiteto gavėjų šiuo metu pasirašo anuiteto sutartis garantuotam laikotarpiui. Tai reiškia, kad jiems mirus anksčiau garantuoto laikotarpio, neišmokėta suma yra paveldima. Pagal priimtą įstatymo projekto redakciją šios galimybės nebelieka.
Mažinama ir konkurencija tarp pensijų fondų. Pensijų fondų rinka per pastaruosius 14 metų ir taip sumažėjo nuo 14 iki 5 dalyvių, o taikomi atskaitymai nuo pensijų turto – didžiausi Baltijos šalyse. Atskaitymai nuo pensijų turto yra vienintelė galima atskaitymų rūšis II pakopos pensijų fondams. Toliau mažinant galimus atskaitymus, kyla rizika, kad rinka koncentruosis, o pensijų fondai rinksis pigiausias investavimo strategijas. Mažėjant fondų grąžos rodikliams, labiausiai nukentės pensijų kaupimo dalyviai.
Priimtais pakeitimais yra suvaržomos pensijų kaupimo dalyvių teisės pensijų kaupimo nutraukimo II pakopoje atveju. Pagal priimtus įstatymo pakeitimus II pensijų kaupimo pakopoje dalyvaujantys asmenys nutraukdami kaupimą nebeturi pasirinkimo. Jei naujoji sistema netinka – jiems lieka grįžti į „Sodrą“, arba pinigus užšaldyti iki senatvės.
„Verta buvo svarstyti ir trečiąją alternatyvą – leisti asmenims pasitraukti iš antrosios pakopos ir sukauptą kapitalą toliau naudoti kituose investiciniuose instrumentuose, pavyzdžiui, trečioje pakopoje. Tenka tik apgailestauti, kad esminiai pensijų sistemos pakeitimai priimti skubotai, neišnagrinėjus visų galimų alternatyvų“, – įsitikinęs Ž. Šilėnas.
Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą
Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.
