Spalį Energetikos ir technikos muziejuje atidaroma keliaujanti tarptautinė paroda „Leonardo da Vinčio mašinos“, kurioje bus galima išvysti kelias dešimtis išradimų, rekonstruotų pagal L. da Vinčio eskizus, ir žymiausias L. da Vinčio kūrinių reprodukcijas, tarp kurių – „Mona Liza“, už rekordinę 450 milijonų dolerių kainą parduotas „Pasaulio gelbėtojas“ bei garsioji freska „Paskutinė vakarienė“.
da Vinčis, gimęs 1452 m., buvo Renesanso epochos genijus, žinomas dėl savo įvairiapusio indėlio meno, inžinerijos ir mokslo srityse. Mokslininkas, architektas, tapytojas, skulptorius, muzikantas, filosofas, matematikas, anatomas, fizikas bei išradėjas, be viso to – pacifistas ir gyvūnų gynėjas. Naujai atveriamoje parodoje galima susipažinti su unikalia istorine asmenybe.
Energetikos ir technikos muziejaus bei lenkų-vokiečių parodų organizatorių „Organization of Exhibitions“ rengiama paroda atidaroma spalio 19 d. 17 val. muziejaus Turbinų salėje.
Da Vinčis ir Vilnius
Pilnas L. da Vinčio vardas – Leonardo di ser Piero da Vinci – reiškia: Leonardas, sero Piero sūnus iš Vinčio miesto.
Tarp daugybės jo projektų yra: povandeninis laivas, skraidančios mašinos, parašiutas, nardymo kostiumas, žmogaus raumenimis varomas tankas, įvairūs ekskavatoriai, kranai ir daugybė kitų prietaisų bei konstrukcijų.
Da Vinčio užrašai, eskizai ir techniniai brėžiniai sukaupti vadinamuosiuose kodeksuose. Manoma, kad menininko užrašai buvo sunumeruoti daugiau nei 13 tūkst. puslapių, iki šios dienos išliko apie 7 tūkst.
„Mums didelė garbė pristatyti genijaus, šimtmečiais pralenkusio savo laiką, išradimus ir kūrinius, – kalbėjo viena parodos organizatorių, „Organization of Exhibitions“ atstovė Kamila Gierko. – Parodos tikslas – įamžinti ir skatinti tyrinėjimus, naujoves bei begalinį žmogaus smalsumą. Jos atvežimas į Vilnių liudija turtingą miesto kultūros paveldą, atsidavimą menui bei mokslui. Tikime, kad amžinojo genijaus L. da Vinčio ir Vilniaus dvasios dermė įkvėps įvertinti Renesanso mąstymo esmę bei paskatins kurti naujovėmis ir žiniomis grįstą ateitį.“
Vienas inžinerijos pradininkų
200 metų prieš Izaoką Niutoną L. da Vinčis rašė: „Svoris turi tendenciją kristi centro link trumpiausiu įmanomu keliu“. 400 metų prieš Čarlzą Darviną jis priskyrė žmogų tai pačiai kategorijai kaip beždžionės.
Da Vinčis taip pat yra sudėtingų aviacijos problemų nagrinėjimo pradininkas. 1478–1480 m. jis sugalvojo lengvą sklandytuvą, kurio sparnai ištiesti ant tinklinio skeleto. 2003 m. skraidymo čempionė Judy Leden sėkmingai išbandė šį kūrinį ore.
Neeilinė paroda apie vieną didžiausių išradėjų pasaulio istorijoje bus atidaroma jau šį mėnesį, Energetikos ir technikos muziejuje. „Da Vinčis plačiai vertinamas ne vien kaip unikalus menininkas, bet ir kaip inžinerijos genijus, – teigė muziejaus direktorius Mykolas Bistrickas. – Jo išradimai turėjo ilgalaikį poveikį įvairiose srityse, įskaitant aviaciją, civilinę ir mechanikos inžineriją. Jo užrašai užpildyti eskizais ir koncepcijomis, kurios demonstruoja puikų inžinerinį intelektą, o daugelis šiuolaikinių technologinių sprendimų ir naujovių yra įkvėptos būtent L. da Vinčio darbų. Kartu su parodos rėmėjais ir partneriais pristatome aktualią bei inžinerijos atžvilgiu kūrybišką parodą, kuri prisidės prie lankytojų kūrybiškumo ir techninio suvokimo skatinimo.“
Spalio 19 d. 17 ir 18 val. K. Gierko ves ekskursijas po parodą. Renginiai vyks anglų kalba, bus būtina išankstinė registracija. Paroda veiks iki ateinančių metų balandžio 7 d.
