Jonas Mekas rašė: „Tai, kas įvyko Lietuvoje, Lietuvos nepriklausomybė – tai yra Fluxus!“ Jis ne vienintelis pastebėjo Lietuvos visuomeninio judėjimo Sąjūdžio ir tarptautinio meno judėjimo Fluxus paraleles. Garsus korėjiečių menininkas Nam June Paikas 1991 m. kovo mėnesio žurnale „Artforum“ paskelbė tekstą apie Vytautą Landsbergį ir Jurgį Mačiūną kaip mažos tautos milžinus, lygindamas juos su bibline Dovydo ir Galijoto istorija. Signatarų namuose duris atveria interaktyvi paroda „Laisvės siekis kaip žaidimas-įvykis“, kurioje vedama paralelė tarp Landsbergio politiko ir Landsbergio menininko.
Politika – tai performansas?
„Į istorinius įvykius ir juose veikusias asmenybes galima žvelgti iš įvairių rakursų ir perspektyvų. Šiandien mes pasirinkome žiūrėti per meno, o konkrečiau, per vieno meninio judėjimo – Fluxus – prizmę. Juo labiau kad politinėje arenoje mąstęs kūrybiškai ir kitiems, susidūrus su opiais klausimais, siūlęs remtis kūryba, Vytautas Landsbergis svajojo vesti politines derybas prie fortepijono, mat muzika – tai terpė, žmoguje atgaivinanti žmogiškumą, kurio politikams ypač trūksta“, – parodą apibūdina Lietuvos nacionalinio muziejaus vadovė dr. Rūta Kačkutė.
Šios parodos lankytojai įsitikins – Vytauto Landsbergio amplua niekada neapsiribojo vien politika.
„Jis yra ir poetas, ir prozininkas, įvairių kūrybinių sumanymų atlikėjas, realizavęs save meniniuose Fluxus performansuose. Jis – tikras vizionierius, strateguojantis, vizualizuojantis koncepcijas ir proteguojantis jas politiniu lygmeniu, pats kuriantis ir redaguojantis politinius dokumentus, rašantis viešas kalbas ir kiekvieną iš jų skrupulingai dokumentuojantis“, – sako parodos koordinatorė dr. Dalia Strimaitytė.
Nuo Sąjūdžio iki šiandien
Parodoje išryškėja trys pasakojimo linijos, atspindinčios meninio ir politinio išsilaisvinimo trajektorijas. Pirmoji – laisvė per meną, pasakojanti ir apie Vytauto Landsbergio bei buvusio jo bendraklasio Jurgio Mačiūno susirašinėjimą ir įsitraukimą į Fluxus judėjimą. Šiame pasakojime išryškėja Vytauto Landsbergio ir Jurgio Mačiūno idėjų bendrumai ir skirtumai, pristatoma išlikusi performansų dokumentacija ir naujos jų interpretacijos.
Antroji pasakoja apie nepriklausomybės judėjimus ir tėkmes, nes kartu su Lietuvos nepriklausomybe atgimė susidomėjimas Fluxus. Tuo metu menininkai aktualizavo istorinį Fluxus palikimą ir patys kūrė naujas akcijas, objektus ir skulptūras, išryškindami ir žaidybinį Fluxus aspektą, ir istorinį bei tarptautinį judėjimo kontekstą.
XXI amžiuje vėl išaugo susidomėjimas Fluxus performatyvumu – drąsūs koncertai, akcijos, veiksmai, keitę meno, autoriaus, kūrinio sampratą bei kartu akcentavę ir patį kismą – istorijos tėkmę, žmogaus gyvenimo virsmus. Tad trečiasis pasakojimas skiriamas Fluxus įkvėptiems performansams, interaktyvioms ekskursijoms ir edukaciniams užsiėmimams.
Parodos kuratorė dr. Laima Kreivytė siekia išryškinti svarbiausius kūrybinės ir politinės laisvės siekiančio žmogaus bruožus: drąsą, atvirumą, pasiaukojimą, bendruomeniškumą, lakią vaizduotę ir humoro jausmą.
„Būtent tai sieja Lietuvos nepriklausomybės architektą Vytautą Landsbergį ir SOHO architektą Jurgį Mačiūną, Sąjūdį ir Fluxus
. O betono blokelių siena ir Signatarų namų balkonas erdviškai įrėmina Lietuvos laisvės siekio trajektoriją – nuo sovietų imperijos sugriovimo ir barikadų prie Seimo iki nepriklausomos valstybės atkūrimo ir Vasario 16-osios minėjimo“, – sako L. Kreivytė.
Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda Signatarų namuose lankytojams duris atveria spalio 20 d. ir veiks iki kitų metų gruodžio 31 d.
