Vis daugiau užsieniečių renkantis Vilnių kaip savo gyvenamąją vietą ir jų skaičiui peržengus 10 proc. miesto populiacijos, Vilniaus miesto taryba priėmė užsienio kilmės gyventojų integracijos vykdymo veiksmų planą 2026–2028 metams. Plane numatytos priemonės, kuriomis užsienio kilmės gyventojai bus skatinami mokytis lietuvių kalbos, kreiptis psichologinės, teisinės pagalbos, įsitraukti į ekonominį, kultūrinį ir socialinį Vilniaus gyvenimą – miestas suteiks galimybes, tačiau tikimasi ir kiekvieno atvykusio atsakomybės sąmoningai jomis naudotis. Šiais veiksmais siekiama sukurti ir nuosekliai įgyvendinti užsienio kilmės gyventojų integracijos politiką Vilniuje, stiprinti savivaldybės vaidmenį Lietuvos integracijos politikos procese.
„Vilnius tampa migracijos tikslu – naujausiais duomenimis čia gyvena net 78,5 tūkst. užsienio kilmės gyventojų. Besikeičiančios tendencijos skatina stiprinti integracijos politiką savivaldos lygmenyje paslaugų, jų koordinavimo ir kitais aspektais. Suplanuotų priemonių efektyvumas neabejotinai bus didesnis, jei nacionalinė valdžia paraleliai imsis reikiamų veiksmų pagal kompetenciją . Vakarų Europos valstybių patirtis rodo, jog privalome ir investuoti sudarydami sąlygas integracijai, ir turėti taisykles, įpareigojančias jomis naudotis. To reikia nuo valstybinės kalbos mokymosi iki sprendimų, neleidžiančių sukurti paralelinių bendruomenių mūsų mieste“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Per pastaruosius penkerius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje šoktelėjo nuo 87,3 tūkst. (2020 m.) iki 217 tūkst. (2025 m.), rodo Migracijos departamento duomenys. Šiuo metu 36,2 proc. visų Lietuvoje esančių užsienio kilmės gyventojų gyvena Vilniuje. Didžioji dalis jų – iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir vidurio Azijos valstybių: Indijos, Uzbekistano, Tadžikistano, Turkijos, Azerbaidžano, Pakistano.
Plano uždaviniai iškelti išanalizavus gerąsias užsienio šalių praktikas, tarptautines rekomendacijas, tyrimų bei vilniečių apklausų rezultatus. Priemonės apima esmines su užsienio kilmės gyventoju integracija susijusias sritis: lietuvių kalbos mokymąsi, informacijos pasiekiamumą, švietimą, užimtumą, visuomenės nuostatų keitimą bei psichikos sveikatos stiprinimą.
Nuotr. „Go Vilnius“
Prioritetas – lietuvių kalbos mokymuisi
Kaip rodo International House Vilnius ir kitų atliktos apklausos, maždaug trečdalis užsienio kilmės Vilniaus gyventojų visai nemoka lietuvių kalbos, nepaisant to, kad jos mokėjimas yra esminė sėkmingos integracijos proceso sąlyga. Kalbos mokėjimas leidžia ne tik savarankiškai bendrauti, bet ir naudotis paslaugomis, rasti darbą, dalyvauti socialiniame bei kultūriniame šalies ir miesto gyvenime, todėl bent minimalus šių žinių turėjimas ir taikymas yra viena esminių plano krypčių.
Dar šių metų pradžioje Vilnius pradėjo vykdyti nemokamus 75 akademinių valandų lietuvių kalbos kursus, kuriuos baigti galimybę turės net 1,5 tūkst. užsienio kilmės gyventojų. Pirmosios grupės užsipildė greičiau nei per savaitę – tai signalizuoja apie tokios priemonės tęstinumo ir plėtros poreikį, taip pat ir kitų kalbos mokymosi formų didesnę pasiūlą.
Tam pritaria ir vilniečiai – 76 proc. apklaustų gyventojų mano, kad jei kelerius metus mieste gyvenantys užsieniečiai kasdienėse situacijose vartotų lietuvių kalbą, imigracija keltų daug mažiau iššūkių, rodo reprezentatyvi „Norstat“ šių metų vasario mėn. Vilniaus miesto savivaldybės užsakymu atlikta apklausa.
„Norime padėti į sostinę atvykusiems užsieniečiams nuo pat pirmų dienų sklandžiai įsilieti į vietos gyvenimą ir tapti vilniečiais. Šis planas padės kryptingai sukurti priemones lengvesnei integracijai, tačiau svarbi ir pačių užsienio kilmės gyventojų atsakomybė pasinaudoti šiomis galimybėmis“, – komentuoja V. Benkunskas.
Kitos plane numatomos valstybinės kalbos mokymosi iniciatyvos yra susijusios su neformaliu kalbos praktikavimusi, kuris laikomas sudėtine ir itin trūkstama grandimi – tai užsienyje populiarūs kalbos klubai, mokyklose dirbančių mokytojų pasitelkimas, savarankiško mokymosi platformos ar vaizdo pamokos, praktikavimasis susitikus su vietiniais gyventojais.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad Vilniaus miesto savivaldybė paraleliai rūpinasi sau pavaldžių įstaigų ir įmonių užsienio kilmės darbuotojų kalbos mokymųsi, stiprina pedagogų kompetencijas darbui su užsienio kilmės vaikais.
Papildomi sprendimai informacijos pasiekiamumui gerinti
Augant užsienio kilmės gyventojų, kurių religinis, socialinis, kultūrinis ir politinis kontekstas dažnai reikšmingai skiriasi nuo Lietuvos, skaičiui bus imamasi veiksmų ne tik gerinti užsieniečių informavimo paslaugą, bet ir jų supratimą apie šalies bei miesto kontekstą, normas, naudojimąsi viešosiomis ir kitomis paslaugomis.
„Nors Vilnius visada pasižymėjo kultūrine įvairove, tokio didelio gyventojų skaičiaus iš vidurinės Azijos bei posovietinių šalių skaičiaus iki šiol nebuvo. Turime atsižvelgti į jų turimą patirtį – reikšminga dalis žmonių atvyksta iš šalių, kur santykis su valdžios institucijomis, naudojimasis viešomis paslaugomis gerokai skiriasi nuo mums įprasto. Siekdami sklandesnės integracijos turime kurti pasitikėjimu grįstą ryšį bei suteikti žinias, padedančias geriau suprasti sistemą ir ja tinkamai naudotis“, – sako Vilniaus vicemerė Simona Bieliūnė.
Šiuo metu užsienio kilmės gyventojai vieno langelio principu yra aptarnaujami International House Vilnius, tačiau plane numatyta burti ir koordinuoti institucijų, įstaigų, organizacijų veikiančių integracijos srityje tinklą Vilniuje, taip sudarant galimybes gauti informaciją, tarpininkavimą ar nukreipimą bei pačias paslaugas kuo anksčiau – nuo atvykimo į miestą ar teisėto statuso įgijimo.
Plane numatytais veiksmais siekiama, kad informacija būtų kuo labiau prieinama, tuo tikslu bus atnaujintas International House Vilnius viešinamas turinys, taip pat tobulinamas iki šiol taikytas informavimo ir konsultavimo standartas, ketinama nuosekliai vykdyti užsienio kilmės gyventojų integracijos politikos įgyvendinimo stebėseną.
Nuotr. „Go Vilnius“
Dėmesys vietos kultūros pažinimui, ekonominei integracijai ir psichikos sveikatai
Integracija bendruomenėje yra prasčiausiai užsienio kilmės gyventojų vertinama sritis: jos įvertinimas siekė 3,8 balo iš 10 ir per metus sumažėjo 1,6 balo. Šie duomenys rodo, kad užsienio kilmės gyventojų integracija reikalauja sistemingo ir ankstyvo atvykusių žmonių mokymosi apie miesto ir šalies kultūrines, socialines normas bei tradicijų pažinimą ir veiksmus, padedančius keisti vietos gyventojų nuostatas.
Užsienio kilmės gyventojų integracijos plano uždaviniai yra orientuoti į ekonominę integraciją, tarpkultūrinio dialogo skatinimą. Jiems įgyvendinti bus pasitelkiamos įvairios priemonės: socialinės kampanijos, mokymai, plėtojamos tikslinės programos, organizuojami bendruomenės renginiai.
Be kita ko, plano priemonėmis bus siekiama užtikrinti pagalbos ir prevencinių paslaugų teikimą užsienio kilmės gyventojams psichikos sveikatos srityje. Vadovaujantis gerąją užsienio šalių patirtimi ir tarptautinėmis rekomendacijomis, mieste bus teikiamos paslaugos: nuo savitarpio pagalbos, saugumo užtikrinimo, bendruomenės ir šeimos paramos iki nespecializuotų paslaugų bei profesionalios psichologinės pagalbos. Tikimasi, kad tai padės ne tik įveikti traumines patirtis, patiriamus sunkumus ar krizes, bet ir mažins stigmines nuostatas dėl psichikos sveikatos, padės stiprinti psichologinį atsparumą.
Plano įgyvendinimui 2026–2028 m. numatyta skirti iš virš 4 mln. Eur iš savivaldybės bei valstybės biudžeto, Europos Sąjungos fondų, UAB „Vilniaus viešasis transportas“ lėšų.
