Ugniagesiai gelbėtojai prasidedant maudynių sezonui ragina visuomenę prie vandens telkinių ir juose elgtis atsakingai. Anot jų, vienu didžiausių iššūkių tampa siekis sumažinti vaikų skendimo atvejų skaičių. Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metu šalyje nuskendo 20 vaikų, 15 nepilnamečių – išgelbėti.
„Per pastaruosius penkerius metus, statistika rodo, ugniagesiai gelbėtojai išgelbėjo 551 skendusį asmenį. Vidutiniškai per metus ištraukiame 110 nuskendusių asmenų, iš jų 4 vaikus“, – antradienį Naujojoje Vilnioje surengtoje spaudos konferencijoje pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) Civilinės saugos valdybos viršininkas Evaldas Tamašauskas.
Jo teigimu, dažniausiai žmonės nuskęsta vandens telkiniuose, kurie yra kaimiškose vietovėse.
E. Tamašauskas tvirtino, kad skęstančiųjų statistika pastaruosius penkerius metus išlieka maždaug tokia pati. Kitaip tariant, anot ugniagesio, situacija negerėja.
PAGD duomenimis, per pastaruosius penkerius metus daugiausiai žmonių nuskendo Vilniaus ir Kauno apskrityse.
„Skęstančiojo portretas yra vidutinio amžiaus vyras, 52 metų. Tai parodo, kad ir žiemos metu, kai jie ant ledo žvejoja, nesilaiko saugumo reikalavimą, neturi saugos priemonių, smaigų, tai ta statistika tokia ir gaunasi“, – komentavo ugniagesys.
E. Tamašauskas teigė, kad vienu didžiausiu iššūkiu tampa vaikų skendimo atvejai.
„Vaikai, kurie elgiasi nesaugiai, mums yra didžiausias iššūkis, nes skaudžiausia, kai nuskęsta vaikai. Statistika rodo, kad per pastaruosius penkerius metus iš viso turime 20 nuskendusių vaikų, iš jų 9 nuskendo vasaros laiku. Tačiau noriu pabrėžti, kad ugniagesiai gelbėtojai per tą patį laikotarpį išgelbėjo net 15 vaikų“, – dėstė E. Tamašauskas.
Anot jo, dažniausiai žmonės skęsta, nes tinkamai neįvertina savo plaukimo įgūdžių, būna padauginę alkoholio. Taip pat, pasak E. Tamašausko, neretai žmonės nuskęsta, nes šokinėja į vandenį nežinomose vietovėse.
Kalbėdamas apie vaikų nuskendimo atvejus, ugniagesys teigė, kad šios tragedijos dažnai nutinka dėl to, kad vaikai prie vandens telkinių būna paliekami be priežiūros.
„Darome išvadą, kad skęsta ne tie žmonės, kurie nemoka plaukti, o tie, kurie pervertina savo jėgas“, – komentavo PAGD atstovas.
PAGD yra parengęs planą, kuriuo siekiama sumažinti skendimo atvejų Lietuvoje skaičių.
„Šis planas yra parengtas, yra derinimo stadijoje, artimiausiu metu bus patvirtintas. Šiuo planu sieksime ne tik reaguoti į įvykius, bet ir sumažinti rizikas, kad neįvyktų tokie įvykiai. Plane numatyta, kad iki 2035 metų sieksime sumažinti skaičių iki 13 skęstančių žmonių per metus“, – sakė E. Tamašauskas.
„Numatytos veiksmų priemonės: stiprinti visuomenės švietimą ir informatyvumą. Taip pat – sustiprinti apsaugą prie vandens telkinių, numatant infrastruktūrą, ją sustiprinant. Taip pat (bus siekiama – ELTA) sumažinti ir skęstančių savižudžių prie vandens telkinių (skaičių – ELTA)“, – apie planą pasakojo jis.
Anot E. Tamašausko, PAGD taip pat planuoja žymėti pavojingiausias skendimų vietas žemėlapiuose, stiprinti pirmosios pagalbos ir gaivinimo mokymus.
Ragino nešokinėti į vandenį nežinomose vietose
Spaudos konferencijoje dalyvavęs ugniagesys gelbėtojas Renaldas Bernotas pasakojo, kad labai pavojinga, kai žmonės nutaria šokinėti į jiems nepažįstamus vandens telkinius.
Jis priminė, kad nors maudymosi sezonas tradiciškai prasideda vasarą, birželio 1 d., neretai šiuo metu vanduo vandens telkiniuose nebūna įšilęs.
„Tai kūnui gali būti didžiulis šokas, staiga įlipus ar įšokus į vandenį. Pirmiausia reikia įlipti gražiai, prisipratinus, gal šiek tiek apsitaškyti save, pabūti ne taip giliai ir tik po bandyti plaukti“, – aiškino R. Bernotas.
Ugniagesys pasakojo, kad pamačius skęstantį žmogų, pirmiausia, reikia kviesti gelbėtojus ir tik po bandyti pasiekti skęstantį asmenį. Pasak R. Bernoto, jei šalia yra gelbėjimo ratas, būtent jį reikėtų bandyti paduoti ar numesti skęstančiajam.
„Jokiu būdu, net ir jei galvojate, kad gerai plaukiate, nereikėtų bandyti gelbėti to žmogaus, nes skęstantis žmogus bet kokia kaina bandys išsilaikyti vandens paviršiuje, stengsis jums lipti ant galvos. Jei neturi kažkokio pasiruošimo, (skęstantis žmogus – ELTA) gali sužeisti, apdraskyti. Yra buvę praktikoje tokių atvejų, kai nuskęsta du žmonės, kai vienas iš jų buvo atvykęs kitam padėti išlipti iš vandens“, – pasakojo R. Bernotas.
Ugniagesio teigimu, jei žmogus pajunta, kad skęsta, jam reikia bandyti išlikti ramiam, šaukti, mojuoti, bandant prisišaukti pagalbą, bandyti vandenyje atsigulti ant nugaros. Jei pavyksta nusiraminti, pasak R. Bernoto, skęstantis žmogus turėtų bandyti plaukti link kranto.
Ugniagesiai demonstravo gelbėjimo operaciją
Prie Rokantiškių užtvankos antradienį Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios ir 6-osios komandų ugniagesiai gelbėtojai vandenyje pademonstravo skęstančiojo gelbėjimo operaciją.
PAGD duomenimis, 2025 m. ugniagesiams gelbėtojams 379 kartus teko dirbti vandenyje. Šių darbų metu jie ištraukė 108 skenduolius, iš jų 6 vaikus, bei išgelbėjo 41 gyventoją. Daugiausia nuskendusių žmonių ugniagesiai gelbėtojai pernai ištraukė Vilniaus (19 žmonių), Kauno (17) ir Klaipėdos (14) apskrityse.
2025 m. vasarą atlikti 96 gelbėjimo darbai vandenyje, kurių metu ugniagesiai iš vandens telkinių ištraukė 31 skenduolį, iš jų 5 vaikus, ir išgelbėjo 16 gyventojų. Daugiausia žmonių pernai nuskendo birželį – 13, liepą – 10, rugpjūtį – 8.
Kopijuoti, platinti, skelbti ELTA turinį be ELTA raštiško sutikimo draudžiama.
