„Ar žinote, koks nuobodžiausias darbas prieš parodos atidarymą? Nublizginti eksponatus! Visiškai neturiu kantrybės“, – šypsosi stiklo menininkas Remigijus Kriukas. Vilniuje, VDA parodų salėse „Titanikas“, atidaryta jo paroda „Prabangos sinonimai“.
Užtruko beveik aštuonerius metus, kol R. Kriukas grįžo su savo stiklo kūriniais ir skulptūromis į Vilniaus parodų erdves. Per tą laiką parodų surengta Ukrainoje, Vokietijoje, Latvijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Čekijoje.
Kriuko kūrybos keturiasdešimtmečiui skirta paroda „Prabangos sinonimai“ VDA parodų salėse „Titanikas“ veiks iki balandžio 26 dienos.
Idėja savo stiklo darbus eksponuoti „Titanike“, menininkas pasakoja, gimė meno mugėje „ArtVilnius‘2019“. Tais metais mugės žiūrovai R. Kriuką išrinko mėgstamiausiu menininku, o VDA parodų salės „Titanikas“ “ tapo viena iš geriausių mugės galerijų.
„Tąsyk pajuokavome su VDA parodų salių direktoriumi Vidu Poškumi, kad geriausias menininkas turėtų eksponuotis geriausioje galerijoje. Juokai užsimiršo, prisiminėme juos prieš dvejus metus, sutarėme parodą, o prieš metus pradėjau jai ruoštis“, – pasakoja menininkas ir priduria, kad prieš parodą gal aštuonis kartus apžiūrėjo ekspozicijos erdvę, planavo kūrinių išdėstymą.
„Remigijaus Kriuko paroda yra tarp dviejų Lewisų – Lewiso Carrollo, kuris sukūrė „Alisą Stebuklų karalystėje“ ir Luiso Bunuelio, pastačiusio kino filmą „Kuklus buržuazijos žavesys“, – parodą atidaryme įvertino menininkas ir menotyrininkas V. Poškus.
„Džiaugiuosi, kad „Titanikas“ priima į savo glėbį šį menininką, tikiuosi, tai bus išskirtinis įvykis mūsų parodų salių istorijoje ir unikali proga mūsų studentams bei dėstytojams mokytis iš nepaprastą talentą turinčio menininko“, – parodos atidaryme sakė Vilniaus dailės akademijos rektorė, dr. Ieva Skauronė.
„Žvelgdama į stiklu grįstą R. Kriuko kūrybos kelią, suvokiu, kaip svarbu suprasti ir kelio atkarpą, ir patį ėjimą. Juolab, kad nueita jau keturiasdešimties metų atkarpa. Joje būta visko: pakilimų ir nuopuolių, vertingų pamokų ir eksperimentų, sėkmės ir šukių, išgyvenimo mūvint vienintelius džinsus, nežinios, kryžkelių ir pripažinimo. Tame įvairių patirčių laike, o ir visoje Remigijaus kelionėje ryškiausią ir labai aiškią liniją brėžia prabanga. Prabanga būti savimi ir atkakli ištikimybė prabangiai materijai – stiklui!“, – sako parodos kuratorė, menininko žmona ir įkvėpėja dr. Indrė Stulgaitė-Kriukienė.
Kuratorė įsitikinusi, kad ši paroda R. Kriuko kūrybos sekėjus tikrai nustebins. Kiek atsitraukęs nuo sau gana įprasto dekoratyvaus stiliaus, menininkas aktyviau išmėgina instaliacijos žanrą.
„Tai nėra naujiena Remigijaus kūryboje, – ji pabrėžia, – viena kita performatyvi skulptūrų kompozicija jau yra pasirodžiusi, tačiau parodoje autorius kuo rimčiausiai imasi pasakoti asmenines patirtis, aptaria ekologijos temas“.
Vienas iš pavyzdžių – kūrinys „Po manęs net ir tvanas“. Menininkas pasakoja, kad šio kūrinio idėja gimė vienoje kelionėje su dukra po Šri Lanką. Išgėrę vandenį, jiedu dairėsi, kur išmesti buteliukus. Šiukšlių dėžės nerado, aplinkui plytėjo šiukšlynai. „Pamatęs, kad blaškomės, prie mūsų priėjo vienas iš vietinių jaučių varovų. Paėmė iš mūsų buteliukus ir švystelėjo tolyn, į džiungles“, – prisimena. Matyt, tai ir yra paaiškinimas, kodėl jo kūrinio viršuje įtaisyta tuščia šrilankietiško alaus skardinė.
Dar vienas įspūdingas parodos kūrinys – „Pavasarinė auksinio beržo kelionė pas giminaičius“. Šį darbą R. Kriukas sukūrė kartu su fotografu Mariumi Rudžiansku. Auksinio beržo mintį menininkas sako nešiojęsis keletą metų.
Dviejų metrų septyniasdešimties trijų centimetrų stiklo skulptūrą „Liūtis“ R. Kriukui padėjo gaminti keturių, o kartais ir šešių vyrų komanda. „Stiklą pūtėme užsilipę į balkoną“, – kūrybos subtilybes atskleidžia menininkas ir priduria, kad kūrybai iš gyvo stiklo visuomet reikia komandos.
Parodoje stiklines skulptūras globoja tapybiniai eksperimentai, lydi fotografija. Jos ašis – žiūrovą atkakliai persekiojantis auksinis elementas, kuris atsiduria vis kitose skulptūrinėse situacijose. „Šis elementas – ir menininko mėgstamas veidrodinių paviršių motyvas, ir neatsiejamas minėtos prabangos sinonimas. Kiek išvis toji Remigijaus prabanga jų turi? Tegu žiūrovas pats juos susirenka, įvardija ir įvertina“, – sako parodos kuratorė I. Stulgaitė-Kriukienė.
„Esu nepaprastai dėkingas Indrei už tai, kad ji išgrynino parodos koncepciją, atrinko kūrinius ir atskleidė mano kūrybos vientisumą. Jei norėčiau parodyti visus savo paskutiniųjų metų darbus, man ir trijų galerijų neužtektų, bet Indrė subtiliai surinko tik tuos, kurie atspindi svarbiausią parodos temą“, – gerų žodžių meno kolegei, parodos kuratorei ir žmonai negaili menininkas.
„Jaudinuosi ne mažiau nei menininkas. Vaikščiodama po parodos užkulisius galvojau, kad Remigijus man primena nuolat su stiklo malūnais kovojantį Don Kichotą. Aš jau seniai nesu jo Dulsinėja, greičiau – Sančas Pansa, nešiojanti jo ginklus, pamaitinanti, kartais išlyginanti kelnes ir turinti pristabdyti jo stiklines upes, nes mums ir kelių salių neužtektų, jei norėtume pademonstruoti visus kūrinius. Teko daug ko atsisakyti, kad sukurtume šios parodos ekspoziciją, kurią paliekame jums, žiūrovai, įvertinti“, – parodos atidaryme kalbėjo I. Stulgaitė-Kriukienė.
Remigijaus Kriuko paroda „Prabangos sinonimai“ VDA parodų salėse „Titanikas“ (Maironio g. 3, Vilnius) veikia nuo kovo 26 iki balandžio 26 dienos. Parodos koncepcija – I. Stulgaitės-Kriukienės, grafinis dizainas – Mariaus Žalneravičiaus, fotografijos – Mariaus Rudžiansko.
Nuotraukos Sauliaus Keraičio
