Kiekvienas oficialus civilinės būklės įrašas žymi svarbiausius žmogaus gyvenimo etapus – vaiko gimimą, šeimos sukūrimą ar paskutinį atsisveikinimą su artimuoju. Savivaldybė tampa šių esminių akimirkų liudininke, o pagrindinė specialistų užduotis – užtikrinti, kad visi civilinės būklės aktai būtų laiku ir tinkamai įregistruoti.
„Fiksuojama pusmečio statistika atspindi natūralų bendruomenės gyvenimo ritmą, kuriame persipina tiek pakilimo, tiek susikaupimo reikalaujančios akimirkos. Siekiame, kad šiais esminiais momentais gyventojai jaustų palaikymą, o reikalaujamų administracinių paslaugų teikimas būtų kuo paprastesnis, sklandesnis ir prieinamesnis“, – sako Vilniaus rajono savivaldybės meras Robert Duchnevič.
Pirmojo pusmečio civilinės būklės rodikliai
Sausio–birželio mėnesiais Vilniaus rajone užregistruotas 501 gimimo įrašas – gimė 260 berniukų ir 241 mergaitė (2025 metais tokiu pačiu laikotarpiu – 516 įrašų). Į Lietuvos apskaitą taip pat įtraukti 58 užsienio valstybėse įregistruoti gimimai, atspindintys augantį gyventojų mobilumą ir poreikį svarbiausius gyvenimo įvykius registruoti Lietuvoje.
Rinkdami vardus savo vaikams, tėvai pirmenybę teikė tiek tradiciniams, tiek šiuolaikiškiems vardams. Šio pusmečio populiariausių mergaičių vardų penketuke – Sofija, Austėja, Lėja, Eva ir Adelina. Tuo tarpu berniukams dažniausiai suteikti vardai – Ąžuolas, Kajus, Aronas, Daniel ir Leonardas.
Per pirmus šešis metų mėnesius rajone įregistruotas 181 santuokos sudarymo įrašas. Iš jų 16 santuokų sudaryta bažnytine (konfesijų nustatyta) tvarka, 20 – jaunavedžių pasirinktoje vietoje, o 52 – į Lietuvos apskaitą įtrauktos užsienio valstybėse įregistruotos santuokos. Tai rodo, kad gyventojai aktyviai naudojasi įvairiomis teisės aktuose numatytomis galimybėmis įforminti santuoką.
Per tą patį laikotarpį užregistruoti 63 santuokos nutraukimo įrašai, iš kurių 4 – pagal užsienio valstybėse priimtus sprendimus.
Sausio–birželio mėnesiais įregistruoti 656 netekties įrašai – 339 vyrų ir 317 moterų. Dar 13 atvejų į Lietuvos apskaitą įtraukti pagal užsienio valstybėse išduotus dokumentus. Didžiąją dalį išėjusiųjų sudarė 65–84 metų amžiaus gyventojai.
Dažniausios netekčių priežastys buvo kraujotakos sistemos ligos, onkologiniai susirgimai ir išoriniai veiksniai.
