Gyvenantys nuosavame name su kiemu ar dažnai besisukantys virtuvėje žino – kasdien prisikaupia daugybė žaliųjų atliekų. Tačiau ar kada susimąstėte, jog tinkamu adresu nukeliavę net ir smulkiausi pūkai iš drabužių džiovyklės gali atnešti naudos? Tuo spėjo įsitikinti du vaikus auginanti vilnietė, kuriai „įdarbinti” atliekas jau padeda ir penkiametė dukra.
Žaliųjų atliekų ratas, pasak du vaikus auginančios vilnietės Kristinos, jų šeimos namuose sukasi ištisus metus. Šiltuoju sezonu didžioji dalis tokių atliekų susikaupia tvarkantis sode ar darže, tuo tarpu tiek vasarą, tiek ir žiemą – jų apstu net ir namų viduje. Tačiau moteris teigia netikėtai atradusi kompostavimą, kuris leidžia ne tik patiems pasiruošti natūralią trąšą augalams, bet ir padeda kontroliuoti atliekų kiekį namuose.
Buitinių atliekų namuose sumažėjo daugiau nei perpus
Kaip teigia Kristina, atsikrausčius gyventi į nuosavą namą ir kasdienybėje pradėjus rastis naujos rūšies atliekoms – nupjautai žolei, peržydėjusioms gėlėms, lapams, piktžolėms ar nukarpytoms gyvatvorės šakelėms, kilo poreikis rasti sprendimą, kaip tinkamai šias sodo atliekas sutvarkyti. „Tiesa, dar gyvendami bute sąžiningai rūšiavome popierių, plastiką ir stiklą, tad ilgainiui gyvendami name nusprendėme kompostuoti ne tik kiemo atliekas, tačiau kartu šį procesą perkelti ir į virtuvę. Rezultatai mus išties nustebino”, – sako vilnietė.
Pasak moters, pradėjus kompostuoti ne tik sodo bei daržo, bet ir augalinės kilmės virtuvės atliekas, buitinių atliekų kiekis namuose sumažėjo bent dviem trečdaliais. „Bendrai buitinių atliekų šiukšliadėžė, o taip pat ir visas konteineris, šiuo metu naudojami pakankamai retai ir užsipildo labai lėtai – didžiąją dalį atliekų arba išrūšiuojame, arba kompostuojame. Daugiausiai į virtuvėje po kriaukle specialiai tam pastatytą 3 litrų kibirėlį keliauja bananų žievės, obuolių graužtukai, bulvių, morkų ir kitų daržovių lupenos, kiaušinių lukštai. Atliekas į kompostinę išnešame kiekvieną dieną – dažniausiai kibirėlis dienos pabaigoje jau būna pilnas”, – patirtimi dalijasi Kristina.
Minčiai, kad kompostuojant augalines virtuvės ir žaliąsias atliekas gerokai sumažėja į buitinių atliekų konteinerius patenkančių atliekų kiekis, pritaria ir atliekų tvarkymo bendrovės „Ecoservice” atliekų surinkimo verslo direktorė Daiva Skrupskelienė. „Negana to, privačių konteinerių savininkai, kurie kompostuodami sukaupia mažiau buitinių atliekų, kartu dar ir sutaupo, kadangi kintamoji rinkliavos dalis priklauso nuo išvežtų buitinių atliekų kiekio. Jam sumažėjus ir už atliekų išvežimą mokėti reikia mažiau”, – vardija ekspertė.
Be to, pasak D. Skrupskelienės, kompostuojant biologiškai skaidžias atliekas, mišrių buitinių atliekų konteineris mažiau užsiteršia, vasaros kaitroje atliekos mažiau pūva, neskleidžia nemalonių kvapų. „Tiesa, pastebėję buitinių atliekų konteineryje žaliųjų ar kitų netinkamai išrūšiuotų atliekų, vežėjai negali jų ištuštinti, tad konteineriai taip ir lieka stovėti pilni. Tokiu atveju gyventojai atliekas turi perrūšiuoti iš naujo, o tai neretai sukelia ir jų pačių nepasitenkinimą”, – priduria ekspertė.
Kompostui tinkančios atliekos – ne tik kieme ar virtuvėje
Pasak vilnietės, nors kompostavimas virtuvėje jiems atvėrė akis ir privertė suprasti, kad iki tol daugybę į natūralų gamtos ratą galinčių sugrįžti atliekų išmesdavo į buitinių atliekų konteinerius, labiausiai jų šeimą nustebino kai kas kita. „Pasirodo, kad kompostui tinkančių atliekų susidaro ne tik kieme ar virtuvėje, bet ir kitose namų vietose, pavyzdžiui – židinyje ar vonios kambaryje. Į mūsų kompostinę jau keliauja ir atvėsę pelenai, panaudotos vienkartinės servetėlės, netinkamas rūšiavimui kartonas, popierius ar net pūkai iš drabužių džiovyklės. Tiesa, kompostavimui taip pat tinka ir sunaudoto tualetinio popieriaus rulonai. Man tai buvo atradimas, nes jie nėra tinkami rūšiavimui, tad anksčiau pakliūdavo į buitinių atliekų konteinerį”, – teigia Kristina.
Tiesa, kompostuoti atliekas kasdienybe jau tapo ir vilnietės penkerių metų dukrai. „Nors ji kartais vis dar pasitikrina, kaip teisingai išrūšiuoti vieną ar kitą atlieką, tačiau klausimų, ar verta rūšiuoti ir kompostuoti, dukrai nekyla. Komposto idėja ji labai susižavėjo ir dėl to, kad nuo šiol kompostinėje laikysime sliekus. Kasdien ji mielai eina kartu nešti jiems „maisto”, o kieme ant pievos radusi slieką tuoj pat nori jį nešti „namo” į kompostinę”, – juokauja moteris.
Kompostas – vertinga ir ekologiška trąša augalams
Kaip teigia Kristina, kompostuoti žaliąsias ir augalines virtuvės atliekas juos skatina ne tik ženkliai mažiau susikaupiančių buitinių atliekų kiekis, bet ir reali komposto teikiama nauda sodui. Pasak vilnietės, subrandinto komposto jiems sode prireikia išties daug. „Pavasarį nusprendėme pasodinti obelį, o į duobę mūsų pačių subrandinto komposto nepakako – teko skolintis iš kaimynų. Po to įvykio dar uoliau pradėjome viską kompostuoti, kad kitąmet komposto galėtumėme paberti ant kelių lysvių, pasodinti vieną kitą krūmą”, – planais dalijasi moteris.
Tiesa, pasak D. Skrupskelienės, norint tinkamai pasigaminti vertingą trąšą augalams, naudinga ne tik žinoti, kas gali keliauti į kompostinę, bet ir tai, ko jokiu būdu mesti negalima: „Į komposto mišinį neturėtų keliauti gyvulinės kilmės atliekos (mėsos, žuvies, riebalų, kaulų, pieno produktai). Taip pat netinka ir virtos daržovės, sergantys augalai, piktžolės su subrendusiomis sėklomis, šunų bei kačių išmatos. Visos šios atliekos sudaro palankias sąlygas veistis įvairiems mikroorganizmams ir sutrikdo natūraliai vykstantį komposto gamybos procesą.”
Vis dėlto, tam tikrais atvejais kompostavimo galimybės gali būti kiek ribotos. Pasak ekspertės, LR Aplinkos ministerijos rekomendacijose nurodyta, kad kompostavimui sklype reiktų parinkti nuošalesnę vietą, bent 2-3 metrų atstumu nuo gretimo sklypo ribos, o tai apsunkina kompostavimo galimybes ypač mažuose sklypuose. Tad, neturintiems poreikio ar vietos kompostuoti savo kieme arba tiesiog norintiems paprastesnio būdo tvarkyti žaliąsias atliekas, taip pat yra alternatyvų.
„Galvosūkį, kur sezono metu dėti žaliąsias atliekas, gali palengvinti ir specialus konteineris šio tipo atliekoms kaupti. Tiesa, kaupiant žaliąsias atliekas konteineryje taip pat galioja rūšiavimo principai. Į jį galima mesti lapus, sausą ir šviežiai nupjautą žolę, piktžoles, gėles, taip pat vaisius, bulvių lupenas ir kitas virtuvėje susidariusias vaisių ir daržovių atliekas – visai kaip ir į kompostinę. Tiesa, stambesnės, po genėjimo likusios šakelės, turėtų būti susmulkintos. Galiausiai žaliųjų atliekų konteineriai išvežami numatytu grafiku, todėl vienintelis gyventojams liekantis rūpestis – teisingai jas išrūšiuoti. Per 2019 m. surinkome daugiau nei 2000 tonų žaliųjų atliekų ir kiekiai vis auga, tad panašu, kad tokia galimybė tvarkyti žaliąsias atliekas gyventojams tampa vis aktualesnė ir patogesnė”, – pabaigai priduria D. Skrupskelienė.
