Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius šiandien kreipėsi į Generalinę prokuratūrą su prašymu įvertinti, ar veiksmai, kai pagal savivaldybės išduotus leidimus statyboms pastatomi negyvenamosios paskirties pastatai, tačiau juose esančios patalpos parduodamos kaip butai, nepažeidžia viešojo intereso.
Savivaldybės Miesto plėtros departamento atlikto tyrimo metu iš viso nustatyta 12 tokių atvejų, kai Vilniuje buvo pradėti statyti negyvenamosios (komercinės ar rekreacinės) paskirties pastatai, tačiau vėliau patalpos tokiuose pastatuose parduodamos kaip butai. Įvairios komercinės, gamybinės, poilsio patalpos nekilnojamojo turto skelbimuose yra vadinamos butais ir reklamuojamos kaip gyvenamosios. Ateityje tokios patalpos gali būti eksploatuojamos nesilaikant išduotuose statybos leidimuose nurodytos paskirties. Vilniaus miesto savivaldybei kelia susirūpinimą tai, kad tokia veikla daugeliu atvejų ne tik yra piktnaudžiaujama siekiant apeiti įstatymais nustatytus daugiabučiams keliamus didesnius reikalavimus, tačiau ir grubiai pažeidžiami Vilniaus miesto Bendrojo plano reikalavimai.
„Vilniuje daugybė puikių nekilnojamojo turto projektų. Tačiau netoleruosime tų, kurie elgiasi nesąžiningai, tai raginu daryti ir kitas valdžios institucijas. Labai tikiuosi, kad ir prokurorai į tokius atvejus pažiūrės principingai ir statytojai daugiau neišvengs atsakomybės už pasekmes, su kuriomis susiduria negyvenamosios paskirties pastatuose patalpas įsigiję ir jose gyventi susiruošę žmonės. Taip pat padarysime viską, kad dėl tokių apsimestinių statybų kitiems vilniečiams atsiradusios neigiamos pasekmės būtų kompensuotos”, – sako Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Miesto plėtros departamento direktorius Mindaugas Pakalnis atkreipia dėmesį, kad negyvenamųjų ir gyvenamosios paskirties pastatų statybai nustatyti reikalavimai ženkliai skiriasi.
„Statydami, pavyzdžiui, komercinės paskirties pastatą, vystytojai gali pastatyti iki dviejų kartų daugiau parduodamo ploto nei gyvenamąjį, galimas didesnis užstatymo tankumas. Be to, tokiu atveju taikomi mažesni automobilių stovėjimo vietų sklype reikalavimai, nebūtinas patalpų apšvietimas tiesiogine saulės šviesa, neįrengiamos vaikų žaidimo aikštelės, ir t.t. Dėl to nukenčia gyvenimo kokybė tiek konkrečiame name, tiek aplinkinėse teritorijose, o gyventojai, tokias patalpas įsigiję kaip butus bei ketindami jose gyventi, paprastai apie minėtas aplinkybes neinformuojami”, – vilniečių patiriamus nepatogumus vardija vyriausiasis miesto architektas.
Šiuo metu Vilniaus miesto savivaldybės administracija, išduodama leidimus statybai, neturi teisės atmesti projekto, atitinkančio visus įstatymų reikalavimus, remiantis vien įtarimu, kad jis ateityje gali būti įžūliai paverstas daugiabučiu. Tačiau savivaldybė siekia, kad nesąžiningi architektai, pasirašantys ant tokių grynai apsimestinių projektų, atsidurtų padidintos rizikos sąraše bei prarastų kvalifikacijos atestatus.
Generalinės prokuratūros prašoma įvertinti savivaldybės pateiktą bei šiuo metu nekilnojamojo turto pardavimo portaluose laisvai prieinamą klaidinančią informaciją, ir, nustačius viešojo intereso pažeidimus, pagal kompetenciją imtis veiksmų viešajam interesui apginti.
Vilniaus miesto savivaldybės informacija
