Šiandien galima pastebėti populiarėjant prasmingą Vėlinių (Ilgių) minėjimo formą – Ilgių žygius ir panašius bendruomeninius susibūrimus, kurių tikslas – pagerbti protėvius, kovotojus už Lietuvos laisvę, prisiminti svarbius Lietuvos istorijos momentus, o taip pat – pabūti su nurimusia gamta.
Pavyzdžiui, Žemaitijoje esančiuose Salantuose vietos kultūrininkų iniciatyva šiemet vyksta net trys Vėlinių (Ilgių) renginiai. Spalio 28 d. salantiškiams sakralioje vietoje – ant Gaidžio kalno, prie senųjų pilkapių, vyks ramus muzikinis vakaras protėviams atminti, kurio metu bus pristatomas dviejų menininkų – Donato Bielkausko ir Kristijono Lučinsko – muzikinis projektas „Tykumos“ (https://www.facebook.com/SalantuKulturosCentras/photos/a.736047723073257/4830794966931825/).
Spalio 29 dieną netoli Salantų esančiame Laivių archeologiniame komplekse vyks susitikimas su kuršių genties rekonstrukcijos klubu „Pilsots“ ir vyrų folkloro grupe „Tankuojis“ (https://www.facebook.com/SalantuKulturosCentras/photos/a.736047723073257/4805831516094837).
Spalio 30 d. Salantų – Grūšlaukės apylinkėse laukia pėsčiųjų žygis „Kardo rinktinės partizanų takais“ (https://www.facebook.com/photo/?fbid=4793465120678249&set=a.1107889109235887).
Aukštaitijoje ir Vilniaus apylinkėse trys Vėlinių (Ilgių) žygiai šiemet jau įvyko. Spalio 23 dieną Vilniaus ir Devyniaragio romuvos kvietė švęsti Ilges ant Melagėnėlių pilkapių Švenčionių rajone. Spalio 23-24 dienomis Vilniaus universiteto žygeivių klubas surengė tradicinį naktinį Ilgių/Vėlinių žygį į Žeimenos mišką. Jo metu uždegtos žvakutės ant Žeimenos miške esančių pilkapių. Spalio 24 d. Vilniaus keliautojų klubas kvietė į Vėlinių (Ilgių) žygį po Vilnios slėnį, kurio metu pagerbti protėviai Naujosios Vilnios (Rokantiškių) pilkapyne.
Keletas žygių ir panašių renginių šiuose kraštuose dar laukia. Spalio 30 d. Lietuvos jaunimo ramuva kviečia į kanklių ir giesmių vėlėms vakarą Naujosios Vilnios pilkapyne (https://www.facebook.com/events/610176466653756/). Spalio 31 d. rengiamas Vėlinių (Ilgių) žygis pėsčiomis Siesarties-Šventosios krantais (Ukmergės rajone). Žygio rengėjas – keliautojų klubas „Briedžių takais“ (https://www.facebook.com/events/581152789878310/?acontext=%7B%22event_action_history%22%3A[%7B%22mechanism%22%3A%22search_results%22%2C%22surface%22%3A%22search%22%7D]%2C%22ref_notif_type%22%3Anull%7D)
Geografė, kraštotyrininkė Nijolė Balčiūnienė pastebi, kad Vėlinių (Ilgių) žygiai nėra naujas reiškinys. Jie pradėti organizuoti sovietmečiu, kaip pasipriešinimo režimui ir etnokultūrinio sąjūdžio dalis. „Sovietmečiu Vilniaus universiteto studentai – etnokultūrininkai per Vėlines visada eidavome aplankyti Jono Basanavičiaus kapo, – pasakoja M. Balčiūnienė. – Mums tai buvo labai svarbu – kaip parodymas, kad mes iš tiesų gyvename ne sovietinės, o laisvos Lietuvos idėjomis. Saugumas tai draudė: mes buvom neįleidžiami, ne vienas buvo areštuotas. Tai buvo didelė problema. Tad buvo sugalvota elgtis kitaip. 1969 metais Jonas Trinkūnas pasiūlė Vėlines (Ilges) paminėti prie Karmazinų pilkapių.“ 1969-ųjų spalio pabaigoje, pasak N. Balčiūnienės, didelis būrys jaunimo – VU žygeivių, ramuviečių – susirinko Karmazinų slėnyje ir prie čia esančių pilkapių pirmą kartą šventė atkurtas senovines Ilges. Nuo tada Vėlinių (Ilgių) žygiai Vilniaus apylinkėse organizuojami kasmet iki šių dienų.
Etninės kultūros globos taryba kviečia visus Vėlinių (Ilgių) laikotarpiu atminti ir pagerbti ne tik mirusius artimuosius. Uždekime žvakelę ant daug gero visų labui padariusio kraštiečio kapo arba ant užmiršto, niekieno nelankomo kapelio. Aplankykime vietas, kuriose žuvo kovotojai už Lietuvos laisvę. Pagerbkime pilkapius ar kitas senąsias laidojimo vietas, kuriose ilsisi mūsų protėviai.
Kviesdama minėti Vėlines EKGT primena, kad reikėtų pasirūpinti, jog šventės vietoje neliktų žvakučių indelių ar kitų gamtai nedraugiškų šventės atributų liekanų.
EKGT informacija
Nuotraukos iš Vytauto Daraškevičiaus fotoalbumo „Saulės ratu“. Jose – akimirkos iš Romuvos Ilgių ir dailininkės Julijos Ikamaitės surengto Vėlinių (Ilgių) vakaro. 2012–2018 metai.
