Valstybinių kelių priežiūra, kuriai per metus skiriama beveik 80 mln. eurų, be konkurso atiduodama valstybės valdomai bendrovei „Kelių priežiūra“.
Kelių priežiūros darbų konkurso neskelbianti Kelių direkcija teigia besivadovaujanti teisės aktais, tuo metu Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) teigia, kad jos rankos surištos, nes darbai „Kelių priežiūrai“ atiduodami pavedimo sutartimi.
Sutartis dėl maždaug 21 tūkst. kilometrų kelių priežiūros baigiasi šiemet. Anksčiau šias paslaugas teikdavo regioninės įmonės, tačiau 2017 metais jos buvo sujungtos į vieną bendrovę „Kelių priežiūra“.
Sprendimą neskelbti viešo konkurso ir pavesti darbus atlikti „Kelių priežiūrai“ direkcija motyvuoja beveik 20-ies metų senumo teisės aktu.
„Konkursas skelbiamas nebus. Sutartis bus sudaroma su „Kelių priežiūra“ vadovaujantis Kelių įstatymo, Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir Vyriausybės nutarimo pagrindu bei nuostatomis“, – BNS teigė Kelių direkcija.
Vyriausybės nutarime dėl privalomų darbų sąrašo patvirtinimo, priimtame dar 2001-ųjų gruodį, nurodyta, kad kelių priežiūros darbai pavedami 10-čiai regioninių įmonių.
Šių bendrovių jau nebėra, tačiau teisės aktas tebegalioja iki šiol. Be to, įstatyme niekaip neminima ir „Kelių priežiūra“.
VPT rankos – surištos
VPT vadovė Diana Vilytė sako, kad sandoris atliekamas pavedimo sutarties principu, todėl tarnyba yra bejėgė.
„Tie sandoriai yra pavedimo sutartys (…). Teisėtai, legaliai apeinamas įstatymas. Naudojantis ta pavedimo sutartimi, valstybinės įmonės gali pavesti (atlikti darbus – BNS) ir jos naudojasi šituo“, – BNS sakė D. Vilytė.
„Čia reikėtų politinės valios įvertinti visą tą reikalą. Bet jeigu tai yra pagal pavedimo sutartis ir yra tokios sumos, tai mes esame bejėgiai, nes čia yra už mūsų kontrolės ribų“, – teigė ji.
Pasak jos, VPT negali nei skirti baudos, nei stabdyti proceso.
„Sėdime ir rūkome kamputyje. Šiuo atveju nieko negalime padaryti, nes tai nėra nei koncesija, nei viešasis pirkimas, nei vidaus sandoris, o pavedimo sutartis. Ir tokiom pavedimo sutartimis yra naudojamasi“, – teigė D. Vilytė.
Galimybė liberalizuoti kelių priežiūros rinką svarstoma
Susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius sako, kad ministerija svarsto galimybę liberalizuoti kelių priežiūros rinką.
„Mes politiškai šiuo klausimu planuojame artimiausiu metu susitikimus ir diskusiją, ir tada greičiausiai ministras suformuos tą galutinę kryptį, kokiu keliu eisime“, – sakė V. Kondratovičius.
„Įmanomi skirtingi variantai – galima dalinti į regionus, ne visą teritoriją paskelbti, tai apie šitą diskutuosime, aš manau“, – svarstė viceministras.
Kita vertus, anot jo, praktika atiduoti valstybinių kelių priežiūrą be konkurso Europos Sąjungoje (ES) nėra neįprasta.
„Tai nėra kažkokia išskirtinė Lietuvos praktika, kitose Europos Sąjungos valstybėse taip pat yra tokių atvejų, kur tokiems darbams yra sudaromos tiesioginės sutartys“, – BNS sakė V. Kondratovičius.
„Tokių galimybių yra, skirtingose šalyse yra skirtingai. Yra šalių, kur visiškai tie darbai liberalizuoti, ten yra konkursai. Yra kur dalinai, yra kur irgi tiesioginis sandoris sudaromas“, – teigė viceministras.
Pasak jo, pagrindinis Kelių direkcijos tikslas dabar bus aiškiai atskirti sąnaudas, patiriamas atliekant kelių priežiūros darbus.
„Tai yra reikalinga, kad sumažintume išlaidas, kad jos atitiktų rinkos kainą ir nebūtų nepagrįstos. Kad būtų tik tos sąnaudos, kurios susietos su kelių priežiūros darbais. Nėra taip, kad paimama ir perrašoma sena sutartis su neaiškia kainodara, neaiškiu finansavimu ir taip toliau“, – teigė V. Kondratovičius.
Viceministras pabrėžė, kad Kelių direkcija teoriškai konkurso skelbti negalėjo.
Pasak Kelių direkcijos, 2018 ir 2019 metais kelių priežiūros darbams buvo skiriama po 79 mln. eurų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
