V. Vasiliauskas: Lietuvai reikia atsižvelgti į EK rekomendacijas

Vytautas Budzinauskas

Lietuva negali paveikti jos ekonomiką lemiančių pasaulinių procesų, tačiau siekdama stabilumo ar teigiamų rezultatų, turėtų atsižvelgti į Europos Komisijos (EK) rekomendacijas, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.  

„Mes esame maža atvira ekonomika, euro zona globaliu mastu taip pat yra atvira ekonomika. Kitaip sakant, mums labai svarbu ekonominė padėtis mūsų pagrindiniuose prekybos partneriuose. Kalbant apie tai, ką galėtume padaryti arba ko nepadaryti, kad dar pablogintume ar pagerintume situaciją, tai yra „namų darbai“. Tai mano galvą tos country specific recommendations (EK rekomendacijos ES narėms – BNS) – tas receptas, kurį turėtume priimti domėn ir daryti. Juolab, kad tai nėra kažkas naujo“, – žurnalistams penktadienį sakė V. Vasiliauskas.

Europos Komisija trečiadienį paragino Lietuvą plėsti mokesčių bazę ir didinti išlaidas socialinei apsaugai, kad būtų sumažintas skurdas ir socialinė nelygybė.

Briuselis teigia, kad spartaus ekonomikos augimo vaisių Lietuva nepadalija teisingai – socialinė nelygybė yra viena didžiausių Europos Sąjungoje, o skurdas labiausiai gresia vyresniems žmonėms, neįgaliesiems, nepilnoms šeimoms ir bedarbiams. Panašias nuostatas Lietuvai EK išsakydavo ir anksčiau.

V. Vasiliauskas atkreipė dėmesį, kad esama skirtingų požiūrių į tai, kas turi poveikį šalies ekonomikai ir kiek pati Lietuva lemia savo ūkio raidą.

„Čia nuomonių skirtumas. Aš tikrai nemanau, kad mes galime patys „prisišaudyti sau į kojas“. Kaip bebūtų, išorės faktoriai žymiai labiau nulemia, kur mes būsime, kokia bus ekonominė situacija čia, negu kad mes patys. Be abejo, švelninti ar pagilinti – čia jau mūsų domenas. Bet ne mes lemiame, iš tikrųjų. Aišku, čia mes turime principinį nuomonių skirtumą, žiūrint į praeitį, su kai kuriais vertintojais (…) kas nulėmė, pavyzdžiui, krizę praeityje – ar vidiniai faktoriai, ar išoriniai?“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.

V. Vasiliauskas pastaruoju metu aktyviai diskutavo su Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininku Stasiu Jakeliūnu, kuris sako, kad LB vadovas vengė komitetui, atliekančiam 2009-2010 metų krizės aplinkybių tyrimą, pateikti informaciją, bendradarbiauti, prieš tyrėjus nuteikė LB kolektyvą. V. Vasiliauskas kategoriškai neigė šiuos teiginius ir tvirtino, kad visa informacija institucijoms teikiama, o kaltinimus vadina asmeniškumais.

Nustebino rinkų reakcija

Lietuvos banko valdybos pirmininkas su žurnalistais kalbėjosi po ketvirtadienį Vilniuje pasibaigusio Europos Centrinio Banko (ECB) valdančiosios tarybos posėdžio. Pasak V. Vasiliausko, po posėdžio ir vėliau surengtos spaudos konferencijos buvo šiek tiek netikėta finansų rinkų reakcija, turint omenyje, kad tarybos sprendimai nebuvo nenuspėjami ar radikalūs.

„Šiek tiek nustebino reakcija po spaudos konferencijos. Reakcija buvo tokia, sakyčiau aštresnė finansų rinkose. (…) Euras sustiprėjo ir čia, matyt, pagrindinis aspektas. Be abejo, tas kursas nėra centrinio banko tikslas, bet tai yra pasekmė tiek mūsų veiksmų, tiek, atitinkamai, rinkų vertinimo tų veiksmų. Nebuvo ekstraordinarinių sprendimų“, – sakė V. Vasiliauskas.

„Taip, žinia ta, kad žemų palūkanų aplinka toliau tęsis, bet tai ir tiek. Kaip ir minėjau, iš principo, lyginant su kovo mėnesio susitikimu, niekas nepasikeitė“, – kalbėjo jis.

Ketvirtadienį ECB valdančioji taryba, be kita ko, nusprendė nekeisti pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normos ir palūkanų normų naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis – jos atitinkamai liks 0 proc., 0,25 proc. ir minus 0,40 proc. Taryba mano, kad ECB pagrindinės palūkanų normos nesikeis dar bent 2020 metų pirmąjį pusmetį.

ECB pirmininkas Mario Draghis (Marijus Dragis) ketvirtadienį Vilniuje pristatydamas tarybos sprendimus akcentavo, kad norint, jog šios Frankfurte įsikūrusios institucijos taikomos pinigų politikos priemonės duotų maksimalią naudą, ilgesnio laikotarpio ekonomikos augimo galimybėms didinti ir pažeidžiamumui mažinti būtina imtis ryžtingesnių veiksmų ir kitose politikos srityse.

Jo teigimu, euro zonos šalyse reikia daug ryžtingiau vykdyti struktūrines reformas, kad padidėtų atsparumas, sumažėtų struktūrinis nedarbas ir sparčiau didėtų euro zonos našumas bei augimo potencialas.

 

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama“.

Jums gali patikti

Atsakyti

Your email address will not be published.