Vienos didžiausių šalies NT plėtros bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas sostinės gyventojų tyrimas atskleidė, kad pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui reikšmingai augo. Bendrai sudėjus 42 proc. apklaustų vilniečių įsigijo ar planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia 151 tūkst. ir daugiau eurų, o į prabangius, nuo 351 tūkst. eurų kainuojančius būstus dairosi 5 proc. tyrimo dalyvių. Reikšminga dalis gyventojų taip pat įvardija, kad pasikeitė jų poreikiai būsto plotui, vietai, kainai bei statybos metams.
Vasario mėnesį „Spinter tyrimai“ apklausė 513 25-60 metų amžiaus Vilniaus gyventojų, kurie per pastaruosius metus pirko arba per artimiausius 3 metus planuoja pirkti būstą sostinėje. Pirmųjų buvo 27 proc., o planuojančių pirkti – 73 procentai.
Tyrimas atskleidė, kad didžiausia dalis apklaustųjų (36 proc.) įsigijo ar planuoja įsigyti 101-150 tūkst. Eur vertės būstą, 28 proc. – 151-250 tūkst. Eur, 20 proc. – iki 100 tūkst. Eur, 9 proc. – 251-300 tūkst. Eur, 5 proc. – daugiau nei 351 tūkst. Eur, o likę nenurodė sumos.
Palyginimui, analogiškame tyrime 2022 metais 21 proc. respondentų rinkosi būstą iki 90 tūkst. Eur, tarp 91-110 tūkst. Eur – 19 proc. apklaustųjų, 111-140 tūkst. Eur ir 141-200 tūkst. Eur. vertės rėžiuose – po 20 proc. vilniečių. Didesnę sumą nei 201 tūkst. Eur buvo linkę išleisti 14 proc. tyrimo dalyvių. Dar seniau – 2020 metais – 87 proc. respondentų dairėsi į pigesnius nei 140 tūkst. Eur vertės būstus.
„Biudžetai auga dėl objektyvių priežasčių – gerėjančių gyventojų finansinių galimybių ir dar iki praėjusių metų vykusio spartaus kainų kilimo, susijusio su statybų savikaina, infliacija, sąlyginai nedideliu būsto sandėliu sostinėje. Nepaisant to, kad šiandien susiduriama su būsto įperkamumo iššūkiais, reikšminga dalis pirkėjų prisitaikė prie šiandienos situacijos ir yra pasiruošę skirti daugiau lėšų dairydamiesi visapusiškai aukštesnius kriterijus atitinkančio būsto“, – sako „Darnu Group“ pardavimų ir nuomos vadovas Mykolas Čiplys.
Tyrimas atskleidė, kad didesnė dalis respondentų per praėjusius metus pakeitė savo lūkesčius ir pradėjo dairytis į didesnio ploto, naujesnių statybos metų ir arčiau centro esantį būstą. 24 proc. įsigijo ar planuoja įsigyti didesnio ploto būstą nei planavo anksčiau, mažesnį renkasi 22 proc. respondentų. Tuo tarpu į objektus esančius arčiau centrinės dalies pradėjo dairytis 16 proc. respondentų, o į nutolusius – 11 procentų.
Vertinant būsto statybos metus, beveik ketvirtadalis nurodė, jog svarsto tiek senos, tiek naujos statybos būstus. Dar 32 proc. domina tik naujos statybos būstas, o 30 proc. svarsto tik senos statybos objektus. Pirkėjų lūkesčių analizė atskleidė, kad per pastaruosius metus 9 proc. apklaustųjų pradėjo dairytis į naujesnės statybos būstus nei planavo anksčiau, o į senesnius atsigręžė 3 procentai respondentų.
Anot „Darnu Group“ atstovo, šie duomenys indikuoja, kad klientų nuotaikos neprastėja – paprasčiausiai neskubama priimti sprendimų, atidžiau vertinamos asmeninės finansinės perspektyvos, asmeniniai arba šeimos tikslai bei planai tiek ilgalaikėje, tiek trumpalaikėje perspektyvose.
Likęs trečdalis respondentų nurodė, jog per praėjusius metus nepasikeitė jų poreikiai įsigytam ar planuojamam įsigyti būstui.
„Darnu Group“ atlikto tyrimo duomenimis, absoliuti dauguma tyrimo dalyvių – 83 proc. – būsto ieškojo ar vis dar ieško savarankiškai, 16 proc. naudojasi NT brokerių paslaugomis, dar tokia pati dalis – kreipiasi į NT vystymo bendrovę. Pastarųjų reputacija būsto rinkimosi procese yra svarbi – 70 proc. nurodė, jog jiems svarbu, kokia NT bendrovė vysto juos dominantį objektą.
