Misija Sibiras – Lietuvos jaunimo pilietiškumo ir patriotiškumo ugdymo projektas, kurį rengia labdaros ir paramos fondas „Jauniems“. Nuo Misija Sibiras pradžios jau surengta vienuolika ekspedicijų į lietuvių tremties ir įkalinimo vietas Rusijoje, Kazachstane, Tadžikistane. Jaunimo ekspedicijos sutvarkė apie 90 kapaviečių, aplankė Sibire gyvenančius lietuvius, o grįžę namo ekspedicijos dalyviai surengė virš aštuonių šimtų projekto pristatymų Lietuvos ugdymo ir kultūros įstaigose. Rūdiškių miesto biblioteka taip pat pakvietė savo skaitytojus į susitikimą su „Misija Sibiras 2016“ dalyviu Luku Jankūnu, kuris įvyko Rūdiškių gimnazijoje.
Lukas Jankūnas gimė nedideliame Tytuvėnų miestelyje, Kelmės rajone. Kaip jis teigia, jis yra tikras kaimo vaikas ir moka dirbti įvairius darbus. Šiuo metu studijuoja geografiją Vilniaus universitete (II kursas). Dar būdamas I kurso studentas užpildė anketą ir pateko į atranką bandomajam žygiui. Žygyje tuomet dalyvavo 75 dalyviai, kurie viso bandomojo žygio metu nežinojo kur eina. Reikėjo įveikti 50–60 kilometrų Lietuvoje. Įveikęs šį nelengvą iššūkį Lukas pirmuoju bandymu pateko į ekspediciją.
Šių metų liepos 17 dieną ekspedicijos „Misija Sibiras 2016“ dalyviai iš Vilniaus išskrido į Maskvą, iš Maskvos į Krasnojarską, o iš ten į Igarką. Lukas Jankūnas pasakojo, kad jis su bendražygiais beveik visą ekspedicijos laiką ir praleido Igarkoje. Jų tikslas buvo rasti ir sutvarkyti lietuvių kapines. Pasak jo, bendras kapinių plotas siekė net 1 ha. Tremties metais į Igarką buvo ištremta tūkstančiai lietuvių. Tai viena didžiausių kapaviečių buvusios SSRS teritorijoje, todėl jai sutvarkyti prireikė nemažai laiko. Už poliarinio rato Igarkos žemės buvo sukaustytos amžinojo įšalo, o dabar, klimatui šylant, ši vietovė kartu su kapinėmis pelkėja, todėl dalyviai daug laiko darbavosi pelkėje – tvarkė aplinką bei rūpinosi kryžiais. Kapinės buvo sunkiai įžengiamos – per 60 metų teritorija apaugo medžiais, beržynas buvo nuklotas asiūkliais. Komanda turėjo tik 3 kirvukus ir kelis pjūklelius, su kuriais reikėjo išpjauti krūmynus. Taip pat reikėjo išvilkti išvirtusius medžius ir apgenėti smarkiai išsikerojusius. Sutvarkius aplinką, iš pelkės buvo traukiami, tiesinami ir vėl pritvirtinami kryžiai. Dalyviai pastatė ir 9 naujus lietuviškais motyvais puoštus kryžius, pagamintus iš maumedžio. Misijos dalyviai dirbo dieną ir naktį, kad pasiektų savo tikslą. Motyvacijai pakelti ir nuotaikai palaikyti jie nuolatos dainuodavo lietuviškas dainas, viena iš jų – M. Mikutavičiaus „Aš tikrai myliu Lietuvą“.
Ekspedicija susitiko ir su ten gyvenančiais lietuviais, dainuodavo jiems lietuvių liaudies dainas, pvz., „Tyliai leidžiasi pavargusi saulė“ ir kt. Lukas Jankūnas teigė, kad tremties metais lietuviai buvo bendruomeniški, kas lėmė tai, jog Sibire jų mirtingumas buvo mažesnis nei kitų tautų.
Po visų šių darbų „Misija Sibiras 2016“ komanda sugrįžo į Lietuvą, bet projektas tuo nesibaigia. Jis ir toliau tęsiasi per susitikimus su tremtiniais, bendruomenėmis, moksleiviais ir visais, kuriems įdomi projekto „Misija Sibiras 2016“ veikla. Būtent taip ir yra įgyvendinamas vienas iš pagrindinių projekto tikslų – pilietiškumo idėjų sklaida!
Laima Franckevičienė,
Trakų viešosios bibliotekos
Rūdiškių filialo vedėja
