Vaikų, turinčių autizmo spektro sutrikimus, visame pasaulyje sparčiai daugėja. Vienas ryškiausių nuo šią ligą turinčių vaikų raidos sutrikimų – jiems sudėtinga sukoncentruoti dėmesį. Padėti tokiems vaikams nusprendė jaunoji dizainerė Gaudutė Žilytė. Bendradarbiaujant su Simono Tarvydo įmone „INDI“ gimė edukacinis žaislas „MOKU“.
Amžiaus sandūroje autizmo spektro sutrikimai buvo diagnozuojami 1 iš 150 vaikų, o praėjusiais metais – jau 1 iš 59 vaikų. Ryškėjant tokioms tendencijoms, sprendimų, kaip padėti šiems vaikams, ieško ne tik psichologai, vaikų raidos specialistai ar medikai, bet ir dizaineriai.
Žaisti prikausto garsai
Edukacinis žaislas „MOKU“ – tai medinis būgnas, kuriame sumontuota garsinio atsako sistema. Garsus žaislas skleidžia tuomet, kai vaikas įmeta tam tikras figūras į vidų pro ant būgno uždėtą viršutinę dalį. Kol kas yra sukurti du tokie žaislo dangteliai, skirti labiau pradedantiesiems, tačiau žaislo kūrėjai sako, jog keičiamas dangčio pobūdis atveria daug galimybių ir keičiant žaislo viršų iš esmės sukuriamas naujas žaislas.
Viena iš jo kūrėjų, jaunoji Vilniaus dailės akademijos (VDA) dizainerė Gaudutė Žilytė, sako, kad skaitant literatūrą ir konsultuojantis su specialistais, dirbančiais su autizmo spektro sutrikimus turinčiais vaikais, išryškėjo pagrindinė problema, jog jiems sunku sutelkti dėmesį į vieną veiklą, todėl reikėjo ieškoti būdų, kaip prikaustyti tokių sutrikimų turinčių vaikų dėmesį.
„Besidomint paaiškėjo, jog yra dvi sritys, kur šie vaikai ypatingai gabūs – anglų kalba ir muzika. Šie dalykai jiems gerai sekasi, o taip pat ir leidžia sutelkti dėmesį. Todėl pasirinkau muziką ir garsus integruoti į žaislą kaip tam tikrą atoveiksmį. Taip ugdoma vaiko kūno motorika: vaikas atlieka tam tikrą uždavinį, pavyzdžiui, atitaiko ir įmeta figūrą, o tada gauna garsinį atsaką – tai jį motyvuoja žaisti ir prikausto jo dėmesį“, – apie edukacinio žaislo „MOKU“ konceptą pasakojo G. Žilytė.
Vėliau žaislas buvo išbandytas realiomis sąlygomis. G. Žilytė sako, kad dažnai vaikams su autizmo spektro sutrikimais rodomi edukaciniai vaizdo įrašai mobiliuose įrenginiuose. Tad nuvykus pas šeimą, auginančią tokį vaiką ir prieš duodant jam „MOKU“ žaislą, jo dėmesys buvo sutelktas būtent į telefoną.
„Kai vaiką pasodinome su žaislu ir testavome, kiek laiko jis bus sukoncentravęs dėmesį, maloniai nustebome – jis žaidė labai ilgai, ilgiau nei tikėjomės“, – prisiminė jaunoji dizainerė.
Dizaineris – ne vadybininkas
G. Žilytė žaislą sukūrė kartu su dizaineriu Simonu Tarvydu ir jo įmone „INDI“. Nors S. Tarvydas daugiausiai užsiima šviestuvų kūrimu, jis turėjo idėją sukurti objektą su socialinės atsakomybės misija. Dviejų kūrėjų bendradarbiavimas prasidėjo, kai produkto dizainą VDA studijuojanti G. Žilytė atėjo į „INDI“ atlikti praktikos.
„Mano kaip dizainerio pagrindinis principas – daiktai neturi būti savitiksliai. Norėjome sukurti objektą, kuris būtų prasmingas. Pradėjome kalbėtis apie vaikus su negalia, kad jiems kyla daug problemų integruojantis į visuomenę ir jog kartu galėtume kažką sukurti, kad jiems padėtume. Kartu ieškojome, gilinomės į jų poreikius, kas šiuo metu yra naudojama ir ko trūksta, bendradarbiavom su tėvais ir specialistais. Paskui gryninome idėjas, ieškojome konkrečių formų, koks galėtų būti tas žaislas“, – sakė S. Tarvydas.
Anot įmonės „INDI“ vadovo, jauniesiems dizaineriams dažnai pritrūksta pagalbininkų, tarpinės grandies, kuri padėtų jų kuriamus prototipus ir gimstančias idėjas komercializuoti.
„Labai daug vadybinių, logistinių dalykų užkraunama ant kūrėjo pečių. Vietoje to, kad jis galėtų toliau kurti naujus dalykus, jis užsiima logistika, galvoja, kaip idėją paversti kūnu“, – tikina S. Tarvydas.
Jam pritaria ir G. Žilytė. Pasak jos, dizaineriui nebeužtenka energijos išvystyti produkto, mat daugybė jėgų atiduodama kūrybiniam procesui. Be to, patys dizaineriai dažnai nežino, kaip išvystyti projektą, atlikti rinkos tyrimus ir panašius praktinius dalykus, todėl toks bendradarbiavimas ir ryšių mezgimas tarp kūrėjų ir verslo yra labai naudingas.
Investuojantys į dizainą – sėkmingesni
Ryšius tarp dizainerių, tyrėjų, ir verslo siekia užmegzti VDA Dizaino inovacijų centras (DIC). Nuo 2007-ųjų veikiantis akademijos padalinys skatina dizaino inovacijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentų plėtrą, praktinį žinių taikymą studijų ir mokslo procesuose, ieško galimybių VDA sukurtų produktų ir technologijų komercinimui. Vienas iš centro tikslų – skatinti jaunuosius dizainerius, padėti jiems integruotis rinkoje, tam kasmet rengiami „Jaunojo dizainerio prizo“ konkursai.
Per metus bendradarbiaujant su verslo organizacijomis DIC įvykdo daugiau nei dešimt sėkmingų projektų. Kaip teigia DIC vadovas Marius Urbanavičius, įmonės dažnai į centrą kreipiasi dėl bendradarbiavimo, susijusio su konkretaus regiono – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ar Telšių – VDA fakulteto bendruomenės narių talentais ir žiniomis.
„Pavyzdžiui, Telšių padalinys garsėja savo skulptūros, medalių kūriniais. Kaune šiais metais buvo įvykdyti keli įdomūs projektai su VDA interjero ir architektūros katedromis. Klaipėdos regione bendradarbiaujama su įmonėmis, užsiimančiomis vėjo jėgainių, viešbučių ir kavinių veikla“, – pasakojo M. Urbanavičius.
Pasak jo, pastaruoju metu vis daugiau įmonių supranta dizaino svarbą kuriamų paslaugų ar prekių pridėtinei vertei ir jog norint įgyti konkurencinį pranašumą, reikia investuoti į dizaino inovacijas bei naujų produktų kūrimą.
„Kai kurie verslo atstovai jau turi tyrimų ir plėtros padalinius ir noriai bendradarbiauja su mokslo institucijomis. Pastebime, kad įmonės investuojančios į dizaino procesus bei mokslo tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), yra žymiai sėkmingesnės nei tos, kurios to nedaro“, – tvirtino DIC direktorius.
Tiltus tarp mokslo ir verslo tiesia Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Šiuo metu MITA vykdo komunikacijos kampaniją „Mokslo žinios – verslo sėkmei“, kuri finansuojama ES lėšomis.
