„Pastebima, kad paprastai vyresni žmonės nenori rizikuoti pradėdami verslą, tuo tarpu gyventojai nuo 45 metų dar yra pakankamai jauni, kad galėtų imtis naujos veiklos, norėtų mokytis, gebėtų pasverti rizikas versle. Darbo rinka keičiasi dėl skaitmenizacijos, robotizacijos, todėl reikia ankstinti ribas, nuo kurių pradedame papildomai investuoti į savo piliečius“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis.
Ministrų kabinetas taip pat pritarė to paties įstatymo pakeitimams, kurie bus svarbūs darbinę veiklą nutraukusiems studentams. Šiuo metu darbo netekę ar savanoriškai iš darbo išėję studentai negali gauti nedarbo socialinio draudimo išmokos, nes pagal Užimtumo įstatymą jiems nesuteikiamas bedarbio statusas.
Tačiau Vyriausybėje sutarta, kad reikiamą socialinio draudimo stažą sukaupę studentai, kurie studijuoja aukštosiose mokyklose pagal nuolatinės studijų formos programą ar mokosi profesinėse mokyklose pagal formaliojo profesinio mokymo programą, galės būti registruojami bedarbiais ir gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.
Pakeitimai galutinai įsigalios, jeigu jiems bus pritarta Seime.
Papildomas rėmimas vyresniems nei 45 metų žmonėms
Iki šiol papildoma parama mokant subsidiją darbdaviams buvo skiriama, kai įdarbinami vyresni nei 50 metų nedirbantys žmonės ar kiti papildomai remiamoms grupėms priklausantys gyventojai, pavyzdžiui, neįgalieji, ilgalaikiai ar nekvalifikuoti bedarbiai, jaunimas iki 29 metų, taip pat pabėgėliai, priklausomi asmenys ar žmonės, išėję iš įkalinimo įstaigų.
Vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje iki šiol buvo numatyta tik jauniems bedarbiams iki 29 metų ar vidutinę ir sunkią negalią turintiems žmonėms.
Tačiau Vyriausybė nutarė, kad papildomai darbo rinkoje reikia remti bedarbius nuo 45 metų amžiaus, nes vyresniems žmonėms Lietuvoje įsidarbinti tampa vis sunkiau, o kartą iškritus iš darbo rinkos į ją grįžti sudėtinga. Įsigaliojus pakeitimams bus galimos dvi paramos formos – subsidija darbo užmokesčiui iki 6 mėn. ir vienkartinė iki 18,8 tūkst. eurų parama, kai pirmą kartą steigiama darbo vieta sau labai mažoje įmonėje.
SUBSIDIJA. Į subsidijuojamą įdarbinimą pretenduojantis asmuo turi atitikti amžiaus ir kitus nustatytus kriterijus bei būti registruotas Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis. Tuomet kartu su Užimtumo tarnyba surandamas darbdavys, kuriam reikia atitinkamos kvalifikacijos, išsilavinimo ir gebėjimų darbuotojo. Jeigu į tokią subsidijuojamą darbo vietą pretenduoja daugiau nei vienas asmuo, prioritetas tenka tam žmogui, kuris pasižymi bent keletu kriterijų – pavyzdžiui, yra vyresnis nei 45 metų ir turi negalią arba yra vyresnis nei 45 metų ir yra ilgalaikis bedarbis.
Darbo užmokesčio subsidija gali siekti iki 910 eurų „ant popieriaus“ per mėnesį, tai sudaro iki 1,5 minimalios mėnesio algos. Subsidija mokama darbdaviui, o darbdavys darbuotojui moka darbo sutartyje nurodytą atlyginimą. Vyresniems nei 45 metų asmenims subsidija siekia 50 proc. nuo darbo sutartyje nurodyto ir apskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910 eurų.
VIENKARTINĖ PARAMA. Vienkartinė parama savo darbo vietos steigimui labai mažoje įmonėje galima tik tuomet, jei asmuo šia priemone naudojasi pirmą kartą. Dėl tokios priemonės kreiptis reikia į Užimtumo tarnybą ir būtina pateikti savarankiško rėmimo užimtumo paraišką – joje turi būti išdėstoma, kaip bus paskirstomos išlaidos darbo vietai steigti ar tiesioginėms darbo funkcijoms atlikti.
Parama darbo vietai steigti labai mažoje įmonėje siekia iki 18,8 tūkst. eurų.
Labai maža įmonė – tai tokia įmonė, kurioje dirba mažiau nei 10 darbuotojų ir kurios metinės pajamos arba turto vertė neviršija 2 mln. eurų.
Vyresnių nei 45 metų piliečių įdarbinimo rėmimui papildomai prireiks 2,9 mln. eurų iš Europos socialinio fondo ir valstybės biudžeto. Jeigu pakeitimams pritars Seimas, jie įsigalios nuo 2020 m. birželio 1 d.
Nedarbo išmokos – studentams
Vyriausybė taip pat pritarė sprendimui įtraukti darbinę veiklą nutraukusius studentus į nedarbo socialinio draudimo išmokų gavėjų gretas. Tokį sprendimą padiktavo 2019 m. spalio 31 d. paskelbtas Konstitucinio Teismo nutarimas, kuriame konstatuota, jog pagal nuolatinę studijų formą studijuojantys studentai buvo nepagrįstai diskriminuojami užkertant kelią pasinaudoti nedarbo išmoka netekus darbo, nors tokią teisę turėjo studentai, studijuojantys pagal ištęstinių studijų programas.
Seimui pritarus, teisę į nedarbo socialinio draudimo išmoką papildomai įgis studentai, kurie aukštojoje mokykloje studijuoja pagal nuolatinės studijų formos programą, ir profesinių mokyklų mokiniai, kurie mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą.
Tiesa, šie jauni žmonės turės atitikti kitus kriterijus: būti registruoti bedarbiais, turėti sukaupus ne trumpesnį nei 12 mėnesių nedarbo socialinio draudimo stažą per pastaruosius 30 mėnesių ir jeigu Užimtumo tarnyba jiems nepasiūlė tinkamo darbo ar aktyvių darbo rinkos priemonių.
Šio sprendimo įgyvendinimui iš „Sodros“ biudžeto papildomai metams prireiks 8,1 mln. eurų. Pakeitimas įsigalios iš karto nuo priėmimo.
