Besitęsiant energetikos krizei, privertusiai taupyti ir neretai mažinti ne tik patalpų, bet ir centralizuotai tiekiamo karšto vandens temperatūrą, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Trakų skyriaus specialistai primena, kad taip rizikuojama sveikata: neišlaikant 50 laipsnių vandens temperatūros, atsiranda tinkama terpė legionelėms daugintis, kurios gali sukelti legioneliozę – ūmią kvėpavimo takų infekciją. Tad gyventojai turėtų būti budrūs ir pastebėję, kad karšto vandens temperatūra nesiekia 50 laipsnių, iš karto kreiptis į vandens tiekėją – pabrėžia visuomenės sveikatos specialistai.
Kas yra legioneliozė?
Legioneliozė – ūminė infekcinė kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila. Jai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: pirmoji – Legionierių liga (būdingas karšiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija) ir antroji – Pontiako karštligė (pasižymi lengvesne ligos eiga be pneumonijos). Legionelių sukeltos ligos inkubacinis periodas – 2–10 dienų. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų asmenų. Pajutus ligos simptomus, būtina kreiptis į gydytoją.
Kaip užsikrečiama legionelioze?
Paprastai užsikrečiama įkvėpus legionelėmis užkrėsto aerozolio (smulkių vandens lašelių), kuris susidaro dušuose, tualetuose, voniose, saunose ir pan. Jos dažniausiai paplitusios oro kondicionavimo sistemose (patalpų, automobilių, medicininės įrangos). Netinkamai prižiūrint vandens tiekimo sistemas, legionelioze galima užsikrėsti gyvenamuosiuose namuose, viešbučiuose, sporto klubuose, vandens pramogų parkuose ir pan.
Žmogus nuo žmogaus legionelioze neužsikrečia. Neužsikrečiama ir geriant vandenį ar valgant bei gaminant maistą. Legionelioze gali susirgti įvairių amžiaus grupių žmonės, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės.
Kokia aplinka palanki daugintis legionelėms?
Palankiausia vandens temperatūra legionelėms daugintis yra 20–45 °C. Žemesnėje nei 20 °C ir aukštesnėje nei 60 °C temperatūroje jos nesidaugina, bet išlieka gyvybingos. Legionelės gali daugintis karšto ir šalto vandens cisternose, ypač vidiniuose paviršiuose, silpnai tekančiame arba visiškai stovinčiame vandenyje, neprižiūrimuose, netvarkinguose vamzdžiuose, dušuose ir čiaupuose, vandens šildytuvuose ir karšto vandens laikymo talpose.
Esant aukštesnei nei 66 °C temperatūrai legionelės žūva, tačiau rekomenduojama tokią temperatūrą išlaikyti ne mažiau kaip 25–30 min.
Kaip apsisaugoti nuo legioneliozės?
Siekiant apsisaugoti nuo legioneliozės, būtina tinkamai prižiūrėti vandens tiekimo sistemas. Gyvenamųjų ir kitų pastatų savininkai, valdytojai turi užtikrinti, kad karštas vanduo visose pastatų karšto vandens sistemose būtų 50 °C–60 °C .
Šalto vandens temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 20 °C. Karštas vanduo turi cirkuliuoti. Gyventojams rekomenduojama neleisti vandeniui užsistovėti, jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką (ilgiau nei savaitę: atostogų, komandiruočių metu ir pan.), prieš pradedant vartoti, reikėtų leisti vandeniui nubėgti keletą minučių.
Taip pat būtina prižiūrėti ir valyti dušus, valyti ir dezinfekuoti dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos. Kartą per metus rekomenduojama išvalyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus. Po vandens šildytuvų ar vandens tiekimo sistemų remonto, prieš šildymo sezoną rekomenduojama karšto vandens sistemas 2–4 val. dezinfekuoti chloro preparatais arba atlikti terminę dezinfekciją (termošoką).
Rūta Maceinaitė
Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos skyriaus patarėja, laikinai vykdanti Vilniaus departamento Trakų skyriaus vedėjo funkcijas
