Socialiniuose tinkluose knibžda prisipažįstančių meilėje sukčių

Socialiniai tinklai, internetinės pažinčių svetainės ir mobiliosios bendravimo programėlės ne tik suteikia galimybę atrasti antrąją pusę, bet ir kelia rizikų pakliūti į sukčių pinkles. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per trejus metus romantinio sukčiavimo mastas internete išaugo daugiau kaip tris kartus.

„2017 m. turėjome 5 tokio nusikalstamo pobūdžio ikiteisminius tyrimus, o 2019 m. registravome 17 atvejų. Pagal turimus duomenis, visos nukentėjusios buvo moterys, kurių amžius – nuo 20 iki 80 metų”, – sako Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Laura Grondskė.

Pasak jos, reali nusikaltimų statistika gali būti ir gerokai didesnė – ne visi meilės kerais apžavėti asmenys tokiais atvejais kreipiasi į policiją. Žmonės jaučiasi pažeidžiami, gėdijasi, nenori atskleisti romantinių santykių subtilybių ir dėl jų patirtų finansinių nuostolių.

Išvilioja dešimtis tūkstančių eurų

Kriminalinės policijos duomenimis, 2018 m. romantiniu sukčiavimu užsiimantiems nusikaltėliams iš vienos nukentėjusiosios moters pavyko išvilioti daugiau kaip 40 tūkst. eurų. Praėjusiais metais išviliotos sumos siekė iki 10 tūkst. eurų.

Sukčiai pinigų išvilioja įvairiausiais būdais. „Aukos nebūtinai iš karto konkrečią sumą perveda į sukčių sąskaitas. Pinigai viliojami ir kitokiomis formomis: apmokamos sąskaitos už įvairias paslaugas, pavyzdžiui, už transporto priemonių nuomą, turtines prievoles, aukos vardu imami kreditai”, – sako L. Grondskė.

Sukčių taikiklyje – ir vyrai

Vasario 10–15 d. vykstančios Saugesnio interneto savaitės partnerio projekto „Prisijungusi Lietuva” nedidelis eksperimentas atskleidė, kad tikrieji romantinio sukčiavimo mastai gali būti didesni už oficialią statistiką, o nuo tokių sukčių nukenčia ir vyrai.

Eksperimento metu uždaroje pažinčių grupėje, kurios narių skaičius siekia kelias dešimtis tūkstančių, buvo paskelbta informacija apie romantinį sukčiavimą ir pakviesta susidūrusius su šia problema pasidalinti patirtimi.

Tą pačią dieną atsiliepę trys vyrai pripažino, jog buvo apgauti merginų ir prarado pinigų.

„Nesitikėjome, kad nukentėjusių atsiras taip greitai – tai rodo šios problemos aktualumą, taip pat faktą, jog nuo sukčių nukenčia ne tik moterys”, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva” informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė.

Du nukentėję vyrai neatviravo, kokias sumas merginos išviliojo, tačiau pripažino turėję itin nemalonios patirties. Vienas jų papasakojo, kad jo pasitikėjimą įgavusi mergina nužiūrėjo banko kortelės slaptažodį ir kelis kartus nusiėmė grynųjų pinigų nuo bankomato. Apgavikė nebuvo iš karto sučiupta, tačiau po kelių kartų vyras ėmė pastebėti, kad jo banko sąskaita tuštėja. Vyras kreipėsi į banko padalinį išaiškinti šį atvejį. Banko kameros užfiksavo tą pačią merginą, su kuria jis puoselėjo draugystę, tuštinančią jo kortelę.

Neskubėkite patikėti saldžia realybe

Lietuvos kriminalinės policijos biuras, atsižvelgdamas į „Europol” rekomendacijas, parengė atmintinę, kurioje įvardijami požymiai, rodantys, jog užsimezgusi draugystė virtualioje erdvėje nėra nuoširdi ir veda į sukčių pinkles.

Būtina atkreipti dėmesį, jei vos susipažinęs asmuo ima siekti artimo bendravimo, kviečia socialiniuose tinkluose bendrauti privačiomis žinutėmis, giria jūsų išvaizdą, charakterį, pripažįsta įsimylėjęs, nori susitikti. Į tokius pareiškimus reiktų reaguoti atsargiai, nepulti į kraštutinumus ir emocijas. Mat spontaniški prisipažinimai ne retai būna tik melas – sukčiai gražiais žodžiais siekia kuo greičiau įgyti pasitikėjimą.

Žmonės, kurie ignoruoja minėtus požymius, rizikuoja įklimpti giliau. Dažniausiai profesionalūs sukčiai gerai išmano žmogaus psichologiją ir žino, ką, kaip ir kada pasakyti, kad tiek moterys, tiek vyrai patikėtų jų rimtais ketinimais. Tad apakintiems rožinės realybės gresia finansiniai nuostoliai. „Įsisiūbavus” draugystei sukčiai ima prašyti elektroniniu būdu pervesti pinigų, nupirkti dovanų, gali paprašyti net el. bankininkystės prisijungimo duomenų. Išpildžius vieną sukčiaus norą, seka ir kiti. Sukčiaus prašymu atsiųstos intymios nuotraukos ar vaizdo įrašai, tikėtina, vėliau bus panaudoti tiek finansiniam, tiek kitokio pobūdžio šantažui.

Svarbiausi aspektai, kaip neapsigauti

Tad susipažinus svarbu nedaryti greitų emocinių sprendimų. Pirmiausia labai atidžiai peržiūrėkite naujojo pažįstamo socialinio tinklo paskyrą ir nuotraukas, patikrinkite ir palyginkite viešai skelbiamą ir jums asmeniškai pasakojamą informaciją.

Atkreipkite dėmesį į rašybos klaidas ir sklandžiai dėstomas mintis. Jeigu žinutėse matote labai daug klaidų, o dėstoma mintis dažnai šokinėja, tikėtina, kad su jumis bendrauja sukčius iš užsienio arba neturintis išsilavinimo ir tik finansinės naudos siekiantis asmuo. Susirašinėdami nebijokite paklausti konkrečių klausimų ar paprašyti, pavyzdžiui, įjungti vaizdo kamerą, pratęsti pokalbį. Jei matote, kad žmogus išsisukinėja, bando sugalvoti pretekstą ir atsisako, tai irgi gali būti signalas, jog bendraujate su sukčiumi.

Svarbiausia su mažai pažįstamu žmogumi nesidalinti jokiais asmens ar mokėjimo kortelės duomenimis, dokumentų kopijomis, el. bankininkystės slaptažodžiais, taip pat nepervesti pinigų už sukčių į kitą sąskaitą, nes taip galima prisidėti prie pinigų plovimo.

Pasak projekto „Prisijungusios Lietuva” informavimo ekspertės B. Stanevičienės, išmokti pagrindinių saugaus bendravimo internete taisyklių galima nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose, vykstančiuose šalies viešosiose bibliotekose. Šiuose mokymuose jau dalyvavo daugiau kaip 41 tūkst. žmonių.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva” (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį”, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Asociacijos „Langas į ateitį” informacija