Sausį tris kartus padaugėja atvejų, kuomet užsienyje slidinėjantys žmonės patiria rimtus iššūkius dėl sveikatos ar nelaimingų atsitikimų. Draudikai atkreipia dėmesį, kad kas ketvirtą apsidraudusį slidinėjimo mėgėją užsienyje ištinka traumos ar nelaimingi atsitikimai. Dešimtadalį visų žiemos laikotarpiu atlygintų kelionės draudimo žalų sudaro vaikų susirgimai ir susižeidimai.
„Statistika rodo, kad dažniausiai slidinėjant Lietuvos gyventojai patiria įvairius sumušimus. Net 28 proc. visų užfiksuotų traumų sudaro skirtingų kūno vietų sutrenkimai. Panašią dalį sudaro raiščių, raumenų, sausgyslių traumos. Dažniausiai pasitaiko raiščių patempimai ir plyšimai. Taip pat kečia ir sąnariai. Apie sąnario išnirimą signalizuoja staigus ir aštrus skausmas bei neįprasta rankų ar kojų padėtis. Didelė kraujosruva perspėja apie kur kas rimtesnę bėdą – trūkusį raištį. Aštrus, nuolatinis skausmas – dažniausias kaulo lūžio signalas“, – kalbėjo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Vytautas Endrijaitis.
Snieglentininkai turi saugoti rankas
Pasak V. Endrijaičio, 17 proc. visų slidinėjant patirtų traumų sudaro rankos ir riešo kaulų lūžiai, 13 proc. – nugaros traumos. „Snieglentininkai dažniausiai susižaloja rankas, nugarą, o ypač – raktikaulį. Krentant dažniausiai atsiremiama rankomis arba krentama ant nugaros. Atkreipiame dėmesį, kad čiuožiant snieglente reikia itin saugoti čiurnas, jos būti standžiai įtvirtintos slidinėjimo batuose“, – teigė kelionių ir asmens žalų ekspertas.
Slidininkai traumas patiria dažniau
Draudiko teigimu, slidininkai traumas patiria dažniau nei snieglenčių mėgėjai. Be to, statistika rodo, kad didžioji dalis patyrusių sužalojimus čiuožiant slidėmis – 25-35 metų amžiaus žmonės, leidžiantis snieglente paprastai susižeidžia taip pat jaunimas. „Slidėmis leisdamiesi žmonės dažnai susižaloja kojas. Kojų kaulų lūžiai sudaro daugiau nei 10 proc. visų kalnuose įvykstančių nelaimių. Taip pat slidininkai dažnai patiria ir kelių traumas, o slidinėjimo naujokai dažnai pasitempia raiščius ar persuka blauzdas, bandydami suvaldyti padrikai šliuožiančias slides“, – aiškino V. Endrijaitis.
Slidžių lazda – taip pat pavojinga
5 proc. visų kalnuose patiriamų traumų sudaro įsipjovimai ir žaizdos. Draudimo bendrovės duomenys rodo, kad žmonės dažnai įsipjauna į aštrų slidinėjimo inventoriaus kraštą arba įsiduria slidinėjimo lazdos smaigaliu. Pasak žalų eksperto, smulkių įsipjovimų atvejais lietuviai nėra linkę kreiptis į draudimą ir, kaip praktika rodo, slidinėjant dėl kiekvieno smulkaus sužeidimo neina pas gydytojus.
Mažuosius slidininkus patikėkite instruktoriams
V.Endrijaitis atkreipė dėmesį, kad daugėja ir vaikų traumų kalnuose. „Ne tik patys vaikai, bet ir jų tėvai pervertina mažųjų slidininkų galimybes, todėl jie neretai patiria rankų ir kojų traumas. Netinkamai atsiremia ar nesuvaldo slidžių padėties. Vaikams sunkiau nei suaugusiems susikaupti, sukoncentruoti dėmesį, jie greičiau pavargsta, todėl to padariniai yra griuvimai, nusiridenimai. Taip pat praktika rodo, kad tėvai per greitai atsisako profesionalių instruktorių paslaugų, kurie moko ir prižiūri vaikų elgesį trasoje. Dažnai šio vaidmens imasi patys, tuomet daugiau sutaupo, tačiau labiau rizikuoja atžalų sveikata“, – sakė žalų ekspertas.
Taip pat pasitaiko atvejų, kai užsienyje stipriai susižeidžia ar patenka į ligoninę kartu su mažamečiu vaiku atostogaujantis vienintelis suaugęs keliautojas. „Tokiais atvejais iš Lietuvos tenka operatyviai skraidinti kitą šeimos narį, kuris pasirūpintų be suaugusiųjų priežiūros likusiu vaiku“, – teigė draudikas.
Pasak draudimo bendrovės atstovo, sveikatos problemos slidinėjant dažniausiai užklumpa labiausiai Lietuvos šeimų pamėgtuose Italijos ir Austrijos kurortuose. Juose užfiksuojama daugiau nei pusė visų nelaimių ir traumų, įvykusių slidinėjant. Italijoje mūsų šalies turistai patiria trečdalį visų traumų, Austrijoje – 27 proc., Prancūzijoje – 18 proc., Slovakijoje – 14 proc., po kelis procentus – Šveicarijoje, Čekijoje, Ukrainoje ir Vokietijoje.
3 svarbiausi patarimai, įvykus traumai kalnuose:
- Kvieskite pagalbą. Kuo skubiau kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą ir užfiksuokite įvykį.
- Stenkitės nejudėti ir traumuotą skaudančią vietą laikyti ramybės būsenoje. Kol atvyks transportas, kuriuo gelbėtojai jus gabens į gydymo įstaigą, stenkitės nejudėti, kad mažiau pažeistumėte sužalotą vietą.
- Laukdami pagalbos šaldykite sumuštą vietą, jei žaizda nėra atvira. Jei skausmas stiprus ir sunku kentėti, malšinkite šaltomis sniego gniūžtėmis. Bus lengviau sulaukti gelbėtojų.
„Gjensidige” informacija
