Šildymo sezoną Vilnius pasitinka žemiausia kaina per visą dešimtmetį

Vilniečiams spalio mėnesį centralizuotas šildymas kainuos net 20 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, kuomet už kilovatvalandę teko mokėti 4,27 ct, o šiemet – 3,40 ct. Tokios žemos šilumos kainos šildymo sezonu sostinėje nebuvo per visą dešimtmetį. Šildymo sezonas Vilniuje pradedamas jau nuo rytojaus – spalio 15 dienos. 

Šių metų šildymo sezoną Vilniuje pradėti rekordiškai mažiausia kaina, anot VŠT Generalinio direktoriaus Gerimanto Bakano, leidžia kuro kainos mažėjimas. „Spalį kintamoji kainos dedamoji yra 2,13 ct/kWh ir sudaro daugiau nei du trečdalius visos šildymo kainos. Matome, kad dabar vidutinė kintamoji kainos dalis 43 procentais mažesnė nei buvo prieš 10 metų, o lyginant su prieš penkerius metus buvusia kintama dedamąją, ji mažesnė 39 procentais”, – teigia G. Bakanas.

„Tokiai kainų dinamikai didžiausios įtakos turėjo  ne tik kuro kainų mažėjimas, bet ir efektyvesnė įmonės veikla, įmonės įrenginių modernizavimas, šilumos tinklų atnaujinimas ir didesnis šilumos gamybos kiekis biokuru kūrenamų įrenginių”, – aiškina didžiausio Lietuvoje centralizuoto šilumos tiekėjo direktorius.

Šilumos bazinė kaina susideda iš dviejų dedamųjų: pastoviosios ir kintamosios. Pastoviąją dedamąją sudaro investicijų grąža, nusidėvėjimo, remonto ir aptarnavimo, bei kitos materialinės sąnaudos, reikalingos užtikrinti saugų ir patikimą šilumos tiekimą. Įmonė šias sąnaudas patiria nepriklausomai nuo pagaminto šilumos kiekio. Kintamoji kainos dedamoji priklauso nuo atitinkamu laikotarpiu pirkto kuro ir supirktos šilumos kainų.

„VŠT priimami į klientus orientuoti sprendimai ir toliau leis siūlyti apčiuopiamai mažesnę teikiamų paslaugų kainą. Lygindami dabartinę šilumos kainą su ankstesnių laikotarpių kaina pastebime, kad prieš 10 metų šilumos kainos pastovioji dedamoji, kuri priklauso nuo įmonės investicijų ir pastangų optimizuojant procesus, buvo beveik per pusę didesnė nei dabar. O prieš 5 metus viršijo 32 procentais šiandienos pastoviąją kainos dedamąją. Didžiausią įtaką tam turėjo patobulinti ir suefektyvinti remonto ir aptarnavimo, darbo užmokesčio, administracinių sąnaudų bei ilgalaikio turto valdymo procesai”, – teigia Vilniaus mero pavaduotojas Valdas Benkunskas.

Naujasis šildymo sezonas pradedamas atsižvelgiant į faktinę lauko oro temperatūrą – kai tris paras iš eilės vidutinė lauko oro temperatūra būna žemesnė už +10°C. Pagal suderintą su Vilniaus miesto savivaldybe šilumos tiekimo eiliškumą, pirmiausia pradedamos šildyti sostinės gydymo įstaigos, vaikų darželiai ir mokyklos, tuomet gyvenamieji namai, komerciniai administraciniai pastatai, vėliausiai – pramonės įmonės. Svarbu žinoti, kad patys gyventojai šildymo sezoną savo daugiabučiuose gali paankstinti, jeigu dėl to apsisprendžia balsų dauguma daugiau negu pusė gyventojų.

Įmonės ekspertai gali nemokamai įvertinti šilumos punkto būklę

Rekordiškai žema šilumos kilovatvalandės kaina dar nereiškia, kad centralizuoto šildymo vartotojai gaus mažas sąskaitas. Jeigu gyvenamasis namas yra nesandarus, šilumos punktas nerenovuotas, patiriami dideli šilumos nuostoliai. VŠT skaičiuoja, kad nerenovuoto namo gyventojai gali sunaudoti net 3,5 karto daugiau šilumos, lyginant su tokiu pačiu, tačiau renovuotu namu.

Dėl namo vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų priežiūros gyventojai pirmiausia turi kreiptis į savo namo administratorių ar bendrijos pirmininką, tačiau VŠT siūlo gyventojams pasinaudoti nemokama paslauga ir pasikviesti  įmonės ekspertus, kurie įvertins šilumos punkto būklę, pateiks pasiūlymus, kaip gerinti situaciją.

VŠT Apskaitos prietaisų administravimo grupės vadovas Juozas Paulėkas sako, kad ekspertus dažniausiai kviečia iniciatyvūs gyventojai, kurie ir patys mato, jog jų namas šildomas neefektyviai ir nori imtis permainų.

„Pirmiausia vizualiai vertiname namą ir jo trūkumus. Dažnai paliekamos praviros laiptinių durys, išdaužti ar nesandarūs rūsio langai. Taip pat pačiuose šilumos punktuose randame fizinės netvarkos. Šilumos punktai  nėra prižiūrimi taip, kaip numato teisės aktai, – sako J. Paulėkas, primindamas, kad nuo 2011 metų pabaigos šilumos punktus prižiūri namo administratoriaus samdomas prižiūrėtojas, o ne šilumos tiekėjas. Vizito metu, vertiname galimybes, ką gyventojai kartu su namo administratoriumi ar pirmininku galėtų patobulinti šilumos punkte, namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemose.”

Nerenovuoti vadinamieji elevatoriniai šilumos punktai yra be automatizuoto valdymo, taigi norint padidinti arba sumažinti į namą tiekiamos šilumos kiekį, karšto vandens temperatūrą, reikia tai atlikti rankiniu būdu. Neretai netinkamai sureguliuojama namo šildymo sistema, išbalansuojamas šilumos pasiskirstymas – vieni butai perkaitinami, kiti šąla. Anot J. Paulėko, toks šilumos reguliavimas yra neefektyvus ir tiesiogiai atsiliepia gyventojų gaunamoms sąskaitoms.

Gyventojai, kurie nesiryžta viso namo renovacijai, gali pasinaudoti valstybės teikiama 30 procentų parama šilumos punktų renovacijai – tai vadinama mažąja renovacija. Paraiškas paramai gyventojai gali teikti Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) iki kitų metų vasario 1 dienos.

VIlnius m. sav. inf.