Už pernai metais įgyvendintus projektus Europos Komisija Lietuvai išmokės daugiau pinigų nei per visus ankstesnius metus nuo finansavimo laikotarpio pradžios 2014-iasiais. Per 2018 metus EK deklaruota 936 milijonai eurų, kai 2017 metų pabaigoje ši suma iš viso sudarė 869 milijonus.
Per 2018 metus taip pat penktadaliu padidėjo sudarytų sutarčių suma (ES fondų lėšos) ir iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 4,3 mlrd. eurų (64 proc.) ES fondų lėšų. Išaugo ir paskelbtų kvietimų bei sudarytų projektų sąrašų suma, kuri iki 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė 5,5 mlrd. eurų (82 proc.) ES fondų lėšų. Per 2018 metus išmokėtų lėšų suma padidėjo 11 proc. ir metų pabaigoje sudarė daugiau nei 2 mlrd. eurų (30 proc.).
„Pernai buvo pasiektas ryškus proveržis įgyvendinant Veiksmų programą – projektų vykdytojams išmokėta beveik 70 procentų daugiau lėšų nei užpernai. Nemaža dalimi šios lėšos padėjo vykdyti reformas, todėl manau, kad 2018-ieji buvo tikrai sėkmingi“, – sako finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Tarp kitų svarbiausių praėjusių metų pasiekimų taip pat svarbu tai, kad buvo priimtas LR nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) įstatymas, kuriuo reglamentuota NPĮ finansinė veikla, užtikrinanti ilgalaikių investicijų Lietuvoje skatinimą ir finansavimą. Vien per praėjusius metus pritraukta 358 mln. eurų privačių lėšų. Iš viso Lietuvoje veikiančiuos fonduose verslui, energiniam efektyvumui, infrastruktūros projektams investuota 1,1 mlrd. eurų ES lėšų, kurios leido pritraukti daugiau nei 1,6 mlrd. eurų privačių investuotojų lėšų. Pernai pirmą kartą Lietuvoje buvo išplatintos Žaliosios obligacijos, iš kurių pritrauktos lėšos (68 mln. eurų per 3 metus) bus panaudotos žaliesiems projektams įgyvendinti – daugiabučiams modernizuoti ir energetiniam efektyvumui didinti.
„Ataskaitoje, kurią pristatome kas ketvirtį, pateikiame informaciją ne tik apie pažangą įvairiuose sektoriuose, investuojant ES struktūrinių fondų lėšas, bet ir apžvelgiame iššūkius ar problemas, su kuriomis susiduriama bei teikiame rekomendacijas konkrečioms ministerijoms, kaip tas rizikas valdyti. Ką matome šiandien, kad laiku nesuplanuotos lėšos gali būti prarastos, todėl per 2019 m. turi būti siekiama suplanuoti visas investicijas bei atidžiai stebėti projektų įgyvendinimo eigą“, – pabrėžia finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.
2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis nesuplanuotas likutis sudaro 18 proc. visų Lietuvai skirtų lėšų. Atsižvelgiant į tai, jau dabar turi būti įvertinta rizika nespėti įgyvendinti iki 2023 m. pabaigos dar nepradėtų įgyvendinti didelių ir sudėtingų projektų bei priimti atitinkami sprendimai. Iš viso 2014–2020 m. laikotarpiui Lietuva turi 6,7 mlrd. eurų ES lėšų.
