Vakar Teisingumo ministerijoje pristatyti maisto prekių kainų Lietuvoje ir kitose 12 Europos Sąjungos šalių tyrimo rezultatai. Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos užsakymu atlikto tyrimo metu maisto produktų kainos fiksuotos ir lygintos lankomiausiose maisto prekybos tinklų elektroninėse parduotuvėse, atrinktos gerai žinomų ir plačiai vartojamų prekių ženklų prekės, kurios elektroninėse parduotuvėse parduodamos tiek Lietuvoje, tiek kitose ES šalyse. Iš viso lygintos 40 skirtingų maisto prekių kainos.
„Teisingumo ministerija dar šią vasarą paskelbė pirmąjį vartojimo prekių kainų palyginimo tyrimą lyginant Lietuvos ir kitų ES šalių prekių kainas. Tuomet lyginome drabužių, avalynės, buitinės technikos kainas. Tyrimas atkreipė ir vartotojų, ir verslo dėmesį. Paskatino vartotojus labiau domėtis kainų skirtumais, paskatino verslininkus pradėti dialogą su vartotojais ir institucijomis, todėl panašaus pobūdžio tyrimus atliksime ir skelbsime reguliariai,“ – sako teisingumo viceministrė Irma Gudžiūnaitė.
Tyrimo rezultatai parodė, kad maisto produktų kainos Lietuvoje sparčiai vejasi ES vidurkį ir artėja prie „didžiųjų rinkų“ šalių kainų lygio. Pavyzdžiui, juodosios arbatos „Lipton Yellow Label Tea“ pakuotė Lietuvoje yra ketvirta pagal brangumą iš 12 valstybių ir kainuoja 1,57 Eur (Vokietijoje – 2,24 Eur, Prancūzijoje – 1,12 Eur, Lenkijoje – 1,28 Eur). Populiaraus 600 gramų šokolado ir riešutų kremo „Nutella“ pakuotė Lietuvoje kainuoja 4,99 Eur (brangiau moka tik Slovakijos ir Latvijos gyventojai).
Brangiausiai už „Coca Cola“ gėrimą mokėtume Jungtinėje Karalystėje (1,66 Eur) ir Airijoje (1,49 Eur), mažiausiai – Lenkijoje (0,67 Eur) ir Latvijoje (0,64 Eur). Lietuvoje šis gėrimas kainuoja 0,79 Eur ir sudaro 78,2 proc. nuo tirtų šalių kainų vidurkio.
Už 82 proc. riebumo 200 g sviesto pakuotę brangiausiai mokėtume Latvijoje (2,15 Eur) ir Čekijoje (2,12 Eur), o mažiausiai – Lenkijoje (1,51 Eur), Prancūzijoje (1,50 Eur) ir Slovakijoje (1,48 Eur). Lietuvoje užfiksuota sviesto kaina – 1,88 Eur, kas sudaro 103,9 proc. nuo tirtų šalių kainų vidurkio.
Tarp individualiai apžvelgtų maisto produktų daugiausiai aukščiausių prekių kainų užfiksuota Airijoje, taip pat prie aukštesnių kainų šalių galima priskirti Belgiją, Čekiją ir Slovakiją. Mažiausios kainos fiksuotos Vokietijoje, Lenkijoje bei Latvijoje. Išsamiai su tyrimo rezultatais galima susipažinti čia.
Pažymėtina, kad maisto prekių kainų skirtumai gali svyruoti priklausomai nuo gyventojų perkamosios galios, vartojimo preferencijų ir kultūros, prekybos tinklų bei prekių ženklų gamintojų įgyvendinamos asortimento formavimo, pardavimų skatinimų ir prekių ženklų pozicionavimo politikos. Taip pat svarbią įtaką maisto produktų kainoms prekybos tinklų lentynose daro žaliavų tiekėjų, gamintojų, prekybos tinklų konkuravimo (arba rinkos koncentracijos) lygis.
Atliktas tyrimas neturėtų būti traktuojamas kaip visų maisto prekių, visų atrinktų tyrimui šalių mažmeninių kainų tyrimas – kainodara maisto prekybos tinklų elektroninėse parduotuvėse gali skirtis nuo kainodaros, taikomos prekybos tinklų fizinėse parduotuvėse.
Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos informacija
