Patarimų, kaip išleisti mažiau, reikėtų klausti tų žmonių, kurie iš tikrųjų moka tai daryti. Paslaptis ta, kad tie patarimai – labai paprasti. Tačiau, kad iš tikrųjų pasisektų išleisti mažiau, tų patarimų reikia ir laikytis. Norint sutaupyti vien sudaryto taupymo plano neužteks – svarbu suprasti, kad reikės išmokti išleisti mažiau, jei nepavyksta uždirbti daugiau.
Savo įprastas išlaidas reikia mažinti, jei sumažėja pajamos, jei neturime jokių santaupų, kurios gali praversti sumažėjus pajamoms, netekus darbo arba netikėtai pasikeitus aplinkybėms (pavyzdžiui, prireikia didesnės pinigų sumos vaistams). Išlaidas reikia mažinti ir tuomet, jei norime susitaupyti daugiau pinigų ateičiai (pensijai, vaikų savarankiško gyvenimo pradžiai ir kt.) arba jei norime tiesiog išleisti mažiau ir iš anksto pradėti taikytis prie kuklesnio gyvenimo.
Kaip mažiau išleisti, gali patarti daugelis iš savo asmeninės patirties. Panaršę internete ir pasikalbėję su kitais žmonėmis (nemažai naudingų patarimų pažertų vyresni giminaičiai), galime nemokamai rasti daugybę patarimų. Tačiau, kad ir mums pavyktų susitaupyti, reikės išsirinkti sau labiausiai priimtinus patarimus ir pradėti jais naudotis. Kai kurie iš tokių patarimų – gana radikalūs, pavyzdžiui, atsikratyti automobilio, jei juo važiuojame rečiau negu kartą per dvi savaites.
Tačiau yra ir tokių patarimų, kuriuos tikriausiai kažkada ir žinojome, ir naudojomės, tačiau, gyvenimui sparčiai gerėjant, juos pamiršome. O sutaupyti jie padėtų. Štai keletas tokių patarimų: taisyti batus, adyti drabužius arba pritaikyti panaudotus daiktus „antram gyvenimui“.
Keletas pavyzdžių, kaip žmonės taupo.
Apsipirkdami
- Planuoja pirkinius. Pirkti maisto eina tik su sąrašu ir tik suplanavę savaitės valgiaraštį. Pirkti kitų, ne maisto, prekių eina tik kartą per mėnesį.
- Maisto prekes perka internetu. Prieš užsakymą tenka kruopščiai apgalvoti (suplanuoti), ko ir kiek reikės. Vėliau patogu peržvelgti ankstesnius užsakymus ir pagal ankstesnę patirtį juos pakoreguoti.
- Parduotuvėse ar internete lygina prekių kainas, užsuka į turgų, į išparduotuves, pigesnių kainų ar naudotų daiktų parduotuves. Derasi.
- Seka nuolaidas, išpardavimų metu perka tik tuos daiktus, kurių reikia, ir stengiasi nusipirkti tiek, kad užtektų iki kito išpardavimo.
- Vengia neapgalvotų pirkinių. Įsidėję daiktą į parduotuvės krepšelį, dar dešimt sekundžių pagalvoja, ar tikrai jo reikia.
- Perkant internetu patogu peržiūrėti pasirinktų prekių krepšelį ir atsisakyti to, kas nėra būtina. Visgi derėtų iš anksto nuspręsti, kokia turėtų būti pirkiniams išleista pinigų suma. Nes kai labai lengva rasti informaciją (taip pat ir reklaminę) apie prekes bei pirkti, galime užsimiršti, ko iš tiesų reikėjo.
Taupiai vartodami
- Neperka ir nenaudoja (arba kuo mažiau naudoja) vienkartinių daiktų – indų, pašluosčių, pirkinių maišelių.
- Maistą gamina patys.
- Kur gali, eina pėsčiomis arba važiuoja dviračiu. Taip taupoma ne tik transportui, bet ir sportui bei sveikatos priežiūrai.
- Automobilį stengiasi naudoti ekonomiškai: tinkamai prižiūri, važinėja tinkamai pripūstomis padangomis, staigiai nestabdo ir negreitėja, jei gali, vienu automobiliu į darbą važiuoja keliese. Ir, aišku, laikosi kelių eismo taisyklių.
- Namuose taupo elektrą (naudoja ekonomiškas lemputes), vandenį (sumažina srovę), dujas, šilumą (apšiltina namus).
- Namus remontuoja patys. Jei būstas vienam per didelis – pasikviečia ką nors gyventi kartu arba laisvus kambarius nuomoja (teikia apgyvendinimo paslaugas). Renkasi tinkamiausią (pagal savo poreikius) mokėjimo už telefoną, kabelinę televiziją ir internetą planą.
- Atsisako žalingų sveikatai ir brangių piniginei bei šeimos ir visuomenės gerovei įpročių.
Pramogaudami
- Laisvalaikį leidžia, pramogauja su draugais namuose, žaidžia stalo žaidimus, iškylauja gamtoje, visuomeniniuose renginiuose. Dalyvauja įvairiose savanorių programose.
- Patys gamina dovanas, dovanoja paslaugas, o ne daiktus.
Tvarkydami finansus
- Nemoka palūkanų už panaudotą kredito kortelės likutį (laiku padengia skolą).
- Renkasi pigiausią atsiskaitymo (mokėjimo) būdą (internetu, naudodami e. sąskaitas).
- Greičiau grąžina vartojimo kreditus: jei nėra išankstinio grąžinimo mokesčio, sutaupomos palūkanos.
- Jei naudojasi turto draudimo paslaugomis, pasirenka didesnę frančizės sumą. Tada draudimo įmoka būna mažesnė, o su nedideliais nuostoliais galima susitvarkyti ir savo lėšomis.
- Nevėluoja mokėti įmokų (taip išvengia baudų ir delspinigių).