Pasibaigus laikinam draudimui vykdyti sanitarinius kirtimus miškuose, Vilniuje atnaujinami būtini miško sveikatos palaikymo darbai. Nors žodis „kirtimas“ kai kuriems vis dar skamba grėsmingai, svarbu suprasti, kad šie darbai atliekami ne dėl medienos gavimo, o siekiant apsaugoti mišką nuo dar didesnės žalos.
Miškai, ypač eglynai, yra jautrūs besikeičiančiam klimatui. Daugelis miškininkų patvirtina – eglynai po truputį traukiasi iš mūsų platumų. Vilniaus teritorijoje šiemet vėl aptikti nauji žievėgraužio tipografo – pavojingo eglynų kenkėjo – židiniai. Laimei, dėl vėsesnių ir drėgnesnių orų šiemet situacija kur kas geresnė nei ankstesniais metais. Tačiau miškininkai pastebi, kad kai kurie miškai, pavyzdžiui, prie Rokantiškių, Viršupio, Žolyno, Stepono Batoro gatvių, Panerių, Burbiškių miškai, yra apnikti šio kenkėjo, todėl juose būtina imtis neatidėliotinų priemonių.
„Palikti užkrėstus medžius – reiškia leisti kenkėjams išplisti, – sako Vilniaus miesto savivaldybės miškininkas Šarūnas Bazys. – Jau turėjome atvejį, kai dėl gyventojų pasipriešinimo nebuvo iškirstas pažeistas medynas, bet jau po kelių mėnesių situacija tapo dar blogesnė – išdžiūvo dvigubai didesnė eglyno teritorija, ir tie patys gyventojai jau paprašė išpjauti džiūstančius medžius.“
Kur ir kokie darbai vyks?
Artimiausiu metu sanitariniai kirtimai vyks miškuose prie Šilo, Žolyno, Stepono Batoro, Viršupio, Rokantiškių gatvių, Valakupių, Vingio girinkijoje ir kituose miškuose. Daugumoje teritorijų bus atliekami atrankiniai sanitariniai kirtimai, kai pašalinami tik ligoti, pavojingi ar vėjų išversti medžiai.
Kai kur, deja, tenka taikyti ir sanitarinius plynus kirtimus, kai pašalinami visi apniktame plote augantys medžiai. Tai ypač taikoma tose vietose, kur žievėgraužis tipografas smarkiai išplitęs – pažeisti medžiai tampa pavojingi tiek aplinkai, tiek žmonėms.
„Kartais atrodo, kad medis vis dar žalias, bet patyrusio miškininko akis atpažįsta ligos požymius anksčiau nei jie tampa matomi visiems. Jei tokių, apkrėstų medžių nepašaliname laiku – prarandame visą miško plotą“, – aiškina Š. Bazys.
Pagalba miškui
Miškai po sanitarinių plynų kirtimų atkuriami per trejus metus – tai numatyta įstatymuose ir yra privaloma. Be to, dalis medienos sąmoningai paliekama miške, kad taptų buveinėmis vabalams, kerpėms, grybams ir mikroorganizmams, natūrali trąša.
Kita medienos dalis – ypač pažeista, nebetinkama kitkam, kirtimo atliekos (šakos, viršūnės, žabai) – panaudojama kaip biokuras miesto šildymui.
Miesto miškai – ne ūkiniai
Svarbu pabrėžti: Vilniaus miesto miškuose nevykdomi jokie ūkiniai kirtimai. Šie miškai yra rekreaciniai, skirti gyventojų poilsiui, oro gryninimui, gamtos pažinimui. Jų priežiūra orientuota į miško ilgaamžiškumo ir sveikatos išsaugojimą.
Šiuo metu Vilnius prižiūri apie 5800 hektarų miško teritorijų – tai žaliosios erdvės, kurios saugomos ir puoselėjamos bendram gerbūviui.
