Garsus Nyderlandų urologinės onkologijos profesorius Ronald de Wit teigia, kad onkologinių susirgimų atveju tikimybė išgyventi didėja, kai išnaudojami visi galimi gydymo metodai. Vilniuje vykusiame tarptautiniame seminare, skirtame kastracijai atsparaus prostatos vėžio temai, dalyvavęs profesorius apgailestavo, kad chemoterapiją vis dar gaubia pacientų baimė.
Inovatyvios medicinos centre Vilniuje vykusiame renginyje diskutuoti apie įvairius prostatos vėžio gydymo metodus ir dalintis savo patirtimi susibūrė ne tik onkologinės medicinos profesionalai iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Savo ilgamete darbo patirtimi dalijosi Kauno klinikų Urologijos klinikos vadovas prof. dr. Mindaugas Jievaltas, Nacionalinio vėžio instituto Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys ir Nacionalinio vėžio instituto vadovas prof. Feliksas Jankevičius, nesenai už mokslinius darbus onkologijos srityje, apdovanotas Lietuvos mokslo premija. Pranešimą apie naujausius vėžio gydymo būdus skaitė ir svečias iš Nyderlandų, gydytojas, urologinės onkologijos mokslininkas, Erasmus universiteto Roterdamo medicinos centro profesorius R. de Wit, Europos vėžio tyrimų ir gydymo organizacijos pirmininkas, inicijavęs ne vieną prostatos, inkstų vėžio mokslinį tyrimą,
Nyderlandų mokslininkas pažymėjo, kad ne tik jo, bet ir pasaulinė praktika rodo, kad išnaudojant visus galimus gydymo metodus, didėja tikimybė išgyventi.
„Pas savo praktikoje turiu tokių sėkmės istorijų, kai pažengusios prostatos vėžio stadijos simptomus jaučiantiems vyrams pavyko išgyventi ir 10 metų. Tai įmanoma, kai tarpusavyje nuolat bendradarbiauja pacientai ir gydytojai, išbandydami bei derindami visus įmanomus gydymo būdus, nuolat atsižvelgiant į paciento būklę ir neapsistojant ties vienu. Realus pavyzdys, kai jau ir mes, medikai manėme, kad paciento nepavyks išgelbėti, jam buvo pritaikytas dar nebandytas metodas ir pacientas išgyveno. Būtų gaila praleisti šansą, tiesa?“, – pabrėžė prof. R. de Wit.
Lietuvoje onkologinės ligos kasmet diagnozuojamos beveik 18 tūkst. pacientų, iš kurių daugiau nei 8 tūkst. neišgyvena. Nors Lietuvos onkologinių pacientų išgyvenimo rodiklis yra vienas žemiausių Europoje, tačiau būtent prostatos vėžio gydymo rezultatai optimizmo teikia. Statistikos duomenimis, šalyje kasmet nustatoma apie 2 tūkst. prostatos vėžio atvejų ir iš visų vėžio formų daugiausiai išgyvena vyrai, sergantys prostatos vėžiu – net 83 proc.
Prostatos vėžiui gydyti taikomi metodai įvairūs – chirurgija, radioterapija, chemoterapija, hormonų terapija, imunoterapija ar fotosensibilizuota navikų terapija. Vyrus konsultuoja radiologai, chirurgai, chemoterapeutai ir kt. Individualus gydymo metodas paskiriamas atsižvelgiant į prostatos vėžio progresavimą, stadiją, tipą bei lokalizaciją, taip pat paciento gretutines ar lėtines ligas, amžių ir kitus svarbius faktorius.
Erasmus universiteto Roterdamo medicinos centro profesorius R. de Witpabrėžė, kad reikėtų išnaudoti visas gydymo galimybes, kurias turi ir Lietuvos vyrai, sergantys prostatos vėžiu. Esant pažengusioms šio vėžio formoms neretai reikalinga chemoterapija, kurią skiria būtent onkologai.
Pasak jo, priežastys, kodėl žmonės nesiryžta išbandyti kuo įvairesnių gydymosi metodų, yra žinomos: jiems nusvyra rankos, nes neįvertina informacijos kritiškai, vadovaujasi išankstinėmis nuostatomis apie populiariausius vėžio gydymo metodus, pasimeta tarp klaidingų ir neretai prieštaringų nuomonių.
„Apmaudu, kad šiandien žmonės chemoterapiją vis dar sieja su šalutiniais poveikiais, egzistavusiais prieš daugiau nei dešimtmetį. Slenkantys plaukai, lūžtantys kaulai, nesiliaujantis vėmimas, išsekęs imunitetas, nuovargis ir nepakeliamas skausmas chemoterapijos metu – praeities mitai, kurie iš lūpų į lūpas keliauja iki šių dienų. Laimei, reali situacija šiandien yra kitokia. Efektyvūs vaistai, naudojami chemoterapijos metu, paciento savijautą pagerina, o pykinimo atveju taip pat skiriami vaistai. Be to, kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas, todėl ir reakcijos individualios. Šiuolaikinė medicina daro viską, kad vėžys taptų liga, kurios jei dar ir neįmanoma išgydyti, tačiau su kuria gyvenimo kokybė neblogėtų, o paciento gyvenimo trukmė būtų ilgesnė“, – teigia profesorius.
Anot eksperto, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tikimybė išgyventi sergant vėžiu ypač mažėja ir dėl vėlyvos diagnostikos Privalu pasitikrinti jau tuomet, kai jaučiami pirmieji simptomai, dažniausiai tai būna šlapinimosi ar erekcijos sutrikimai. Kuo anksčiau nustatomas prostatos vėžys, tuo efektyviau pacientams taikomos pačios veiksmingiausios gydymo formos arba jų kombinacijos, taip gali būti sušvelninamos ligos pasekmės ar netgi išsaugoma paciento gyvybė“, – sako specialistas iš Nyderlandų.
Lietuvoje nemokamai pasitikrinti rekomenduojama vyrams nuo 50 iki 69 m., o jeigu prostatos vėžiu sirgo jų tėvai ar broliai – nuo 45 m. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, iš šios amžiaus grupės 374 tūkst. šalies vyrų, išsitiria tik kas ketvirtas.
