Kol žiema dar neatleido įsikibusio šalčio ir gruntas tebėra įšalęs, Vilniuje aktyviai šalinami invaziniai uosialapiai klevai. Ši itin gaji rūšis sparčiai plinta Neries pakrantėje ir išstumia vietines rūšis, mažina biologinę įvairovę, o augalo žiedadulkės pavasarį sukelia alergines reakcijas.
Stiprus alergenas ir grėsmė ekosistemai
Vilniuje suinventorizuota apie 25 tūkst. uosialapių klevų, kurie sudaro apie 5 proc. visų inventorizuotų medžių mieste. Aplinkos ministerija šią rūšį yra įtraukusi į invazinių augalų sąrašą dėl jos spartaus plitimo ir neigiamo poveikio ekosistemoms, žmonėms ir daromos ekonominės žalos.
Gamtos tyrimų centro vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Zigmantas Gudžinskas pabrėžia, kad uosialapiams klevams miestuose vietos turėtų nelikti. „Pavasarį šie medžiai skleidžia gausybę alergizuojančių žiedadulkių, o jų mediena trapi, todėl per audras medžiai lengvai lūžta, sukeldami pavojų turtui ir gyventojams“, – teigia mokslininkas.
Neries pakrantėse – uosialapių klevų sąžalynai
Dėl savo biologinių savybių uosialapiai klevai ypač sparčiai plinta upių pakrantėse. Vandens tėkmė plačiai išnešioja jų sėklas, o drėgna dirva sudaro idealias sąlygas dygti naujiems daigams. Neries krantinė Vilniuje ne išimtis – čia susiformavo didelės invazinių klevų tankmės.
Nupjovus medį, iš jo kelmo reitai atželia nauji ūgliai – vos per metus naujos atžalos pasiekia iki keturių metrų aukštį. Dėl šios priežasties kovojant su uosialapiais klevais taikomi keli metodai: visiškai pašalinamas arba išfrezuojamas kelmas arba į kamieną suleidžiamia herbicidų, nuo kurių medis per metus nudžiūsta ir tik tada gali būti pjaunamas.
Šią žiemą uosialapių sąžalynai buvo šalinami Neries krantinėje ties Žvėrynu. Iškirsta apie 500 jaunų invazinių medžių, dauguma – uosialapių klevų atžalos.
Uosialapiai klevai šalinami ne tik prie Neries, bet ir Verkių bei Pavilnių regioniniuose parkuose. Ten invaziniai medžiai nudžiovinami herbicidais. Pakrantėse cheminiai metodai nenaudojami, siekiant išvengti vandens taršos. Vietoje to, teritorijos bus reguliariai šienaujamos, kad sumažintų naujų atžalų augimą.
Mieste vietoj invazinių – vietinės rūšys
Uosialapiai klevai yra dvinamiai augalai – yra vyriškieji medžiai, skleidžiantys žiedadulkes, ir moteriškieji, brandinantys sėklas. Todėl miestuose pirmenybė teikiama moteriškų medžių šalinimui, kad sumažėtų naujų sėjinukų atsiradimas.
Anot Vilniaus miesto aplinkos skyriaus vedėjo Gintauto Runovičiaus, kai kuriose vietose, kur itin trūksta žalumos ir sąlygos augti medžiams – nepalankios, tvirti ir sveiki uosialapiai klevai kol kas paliekami. „Miesto centre arba vietose, kur itin trūksta žalumos ir yra prastos sąlygos augti medžiams, neskubame pjauti tvirtų, geros būklės uosialapių klevų, nes jie taip pat teikia pavėsį, suteikia žalumos. Įprastai pirmiausia naikinami moteriškieji augalai, kad paskleistų kuo mažiau sėklų“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas Gintautas Runovičius.
Invaziniai medžiai pakeičiami vietinėmis rūšimis. Pernai pasodinta beveik 3000 tūkst. medžių – liepų, beržų, klevų, pušų, juodalksnių, skroblų, skirpstų, uosių, bukų, šermukšnių ir kitų rūšių. Ir beveik 47 tūkst. krūmų.
Šiais metais planuojama pasodinti apie 4000 medžių ir apie 45 tūkst. krūmų.
Kaip uosialapiai klevai paplito Vilniuje?
Uosialapiai klevai kilę iš Šiaurės Amerikos, Europoje pradėti auginti XVII a. kaip dekoratyviniai medžiai. Lietuvoje šie klevai pasirodė apie 1930 m. ir greitai paplito po visą šalį. Dažnai jų sėklos patenka į miškus kartu su rudenį sugrėbtais lapais ir sodininkystės atliekomis.
Invazines rūšis nagrinėjantis mokslininkas Z. Gudžinskas mano, kad Vilniuje uosialapiai klevai daugiausia išplito iš Gedimino prospekto. „Visa gatvė šiais medžiais buvo apsodinta apie 1946–1950 metus. Po keleto dešimtmečių juos išpjovė, bet sėklos spėjo plačiai pasklisti, tuo labiau, kad netoli – upė“, – kalbėjo Z. Gudžinskas.
Jo nuomone, Vilniaus mieste invazinius uosialapius klevus reikėtų palaipsniui keisti vietinėmis rūšimis – įspūdingais ir kantriais skroblais, liepomis, atspariais klevais, visur augančiais beržais ir skurdžiame dirvožemyje augančiomis pušimis. Anot pašnekovo, mieste tiktų ir žemesni vietiniai medžiai – ožekšniai, šunobelės ir kiti.
Nuotraukose – uosialapių klevų sąžalynai ir aptvarkytos teritorijos Neries krantinėje.
