• Renginiai
  • Receptai
  • Laisvalaikis
  • Video
Antradienis, 15 liepos 2025
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Vilniaus Kraštas
Reklama
  • Žinios
    • Vilnius
    • Trakai
    • Vilniaus rajonas
    • Elektrėnai
    • Šalčininkai
  • Renginiai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Politika
  • Mokslas
  • Turizmas
  • Įdomu
  • ŽŪM
  • Žinios
    • Vilnius
    • Trakai
    • Vilniaus rajonas
    • Elektrėnai
    • Šalčininkai
  • Renginiai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Politika
  • Mokslas
  • Turizmas
  • Įdomu
  • ŽŪM
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Vilniaus Kraštas
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
Pradžia Apžvalgos

Ne be mūsų abejingumo namais buvusiems kaliniams tampa įkalinimo įstaigos, sako M. Bliumenzonienė

2019-10-11
Apžvalgos
Laikas: 4 min skaitymo

Lietuvos visuomeninės organizacijos nepajėgios vien savo jėgomis tempti buvusių kalinių integravimo į visuomenę naštos. Lietuvos kalinių globos draugijos reabilitacinio centro vadovės Mildos Bliumenzonienės teigimu, net ir esant tokiai mažai pagalbai į įkalinimo įstaigas nebegrįžta net 40 proc. nuteistųjų, todėl belieka tik įsivaizduoti kas būtų, jei kaliniams skirtume daugiau dėmesio ir pastangų.

Pati tremtyje gimusi visuomenininkė sako, kad dėl skirtingų priežasčių kali tikrai skirtingi žmonės, todėl iš principo neteisinga juos laikyti vienodai nebepataisomais.

Daugiau nei pusė, apie 63 proc. Lietuvoje iš įkalinimo įstaigų grįžusių asmenų po kurio laiko vėl nusikalsta. Kodėl?

Jūs pasakėte tinkamą žodį – „įkalinimo“. Taip pat pas mus sako „sėdėjęs“ žmogus ir tai daug pasako apie mūsų požiūrį į problemą. Jei mes norime, kad žmonės nenusikalstų pakartotinai, jie turėtų ne „sėdėti“, o keistis, mokytis, pritapti prie visuomenės. Šios įstaigos turėtų būti skirtos ne tik įkalinimui ir bausmės atlikimui, o padėti keistis su kvalifikuotų specialistų pagalba. Tačiau kol kas pas mus kalinių integracija nevykdoma, ir net pataisos namai, kur pagal pavadinimą žmonės turėtų „taisytis“, tėra vietos, kur žmogus įkalinamas teismo paskirtam bausmės laikotarpiui.

Tai yra labai didelė problema, o kuo ilgesniam laikui žmogus įkalinamas, tuo didesne problema tai tampa. Jis praranda net turėtus socialinius įgūdžius ir jei neturi šeimos, draugų rato, kur gali grįžti ir bandyti vėl pritapti, jis paliekamas vienas, be lėšų, be pastogės, be dėmesio…

Gal turite paaiškinimą, kodėl į įkalinimo įstaigas taip dažnai sugrįžtama?

Štai visai neseniai gatvėje sutikau žmogų, su kuriuo bendravome jam kalint. Paklaustas kaip sekasi, pasakė, kad štai, ruduo, orai vėsta, tuoj grįš „į namus“. Pataisos namai jau jam tapo tais tikraisiais „namais“. Ir tokių, kurie net sąmoningai nusikalsta, tikrai ne vienas. Jie žino, kokį nusikaltimą padaryti, kad patektų į įkalinimo įstaigą norimam laikui, vien tam, kad išgyventų. O kuo daugiau kartų žmogus yra įkalinamas, tuo sunkiau jį sugrąžinti į visuomenę, nes jis perima pataisos namuose įprastą bendravimo kultūrą ir neįsivaizduoja savo gyvenimo kitaip.

Ką reiktų daryti, kad situacija pasikeistų?

Reikėtų pradėti ją keisti ir tikiu, kad dabartinės permainos tik į gerą. Pastaruosius 30 metų įkalinimo įstaigos buvo tik bausmės atlikimo vietos ir visiškai nerūpėjo, kaip nusikaltusį žmogų integruoti atgal į visuomenę. Geresnė situacija tik su tais, kurie išeina anksčiau laiko pagal Probacijos įstatymą, jais rūpinamasi, jie prižiūrimi, jiems kažkiek padedama, tad jie dažniau sugrįžta į visuomenę.

Tačiau visą bausmės laiką atlikusiam žmogui įteikiama tik vienkartinė pašalpa ir viskas, daryk ką nori. O ką daryti, kai neturi profesijos, neturi namų, nemoki net CV parašyti, nekalbant apie kitus, sudėtingesnius socialinius įgūdžius? Nakvynės namai nėra ta vieta, kur gali pradėti „kabintis“ į gyvenimą. Išsinuomoti būsto negali, nes neturi pinigų, neturi pinigų, nes nedirbi, o nedirbi, nes ką tik grįžęs iš įkalinimo įstaigos. Užsisuka uždaras ratas, iš kurio tikrai sunku ištrūkti. Aš pati nesu tikra, ar sugebėčiau integruotis į visuomenę be pagalbos.

Galbūt padeda visuomeninės organizacijos, kaip jūsų vadovaujamas centras?

Visuomeninės organizacijos pajėgios padėti tik pavieniams asmenims. O organizacijų, kurių veikla būtų nukreipta į tokią socialinę grupę – nuteistuosius – nėra daug. Reikia suprasti, kad visuomeninės organizacijos negali atlikti valstybinės funkcijos, bet gali labai daug padėti, ypatingai sprendžiant socialines problemas. Taigi, jei valstybė daugiau pasitikėtų tokiomis organizacijomis, skirtų tam lėšų, o bendradarbiavimas būtų nuoširdus, pagrįstas pasitikėjimu – rezultatą matytume didesnį, net neabejoju. Bet padarome ir dirbdami savanoriškais pagrindais, padarome daug ir tikrai matome, jog tiems, kuriems padedame, sekasi daug geriau.

Ar prie sudėtingos integracijos į visuomenę prisideda neigiamas visuomenės požiūris į kalėjusius asmenis?

Tai yra didelė problema. Bene pusė mano kalbintų darbdavių net nesvarsto galimybės įdarbinti kalėjusius asmenis, nes bijo. Dalis tiesiog neturi galimybių, juos irgi galima suprasti. Tam žmogui reikia daug daugiau pagalbos, nei vien darbo, nes jam reikia ir kur gyventi, jam reikia mokytis planuoti išlaidas, kitų elementarių dalykų, tad vien geras darbdavys neišspręs visų kalėjusio žmogaus problemų, nes jis turi savų rūpesčių.

Žinoma, yra labai gražių pavyzdžių. Turėjome tokį atvejį, kai į darbą priimtas bausmę atlikęs žmogus susidūrė su neigiamu kitų darbuotojų nusistatymu. Darbdavys, jaunas žmogus, sukvietė visus, pasikalbėjo, paaiškino situaciją, atmosfera darbe normalizavosi, mūsų globotinis sėkmingai dirbo toliau.

Tačiau tokių istorijų nedaug. Vis tik labai jaučiasi, kad visuomenė linkusi visus sulyginti – jei jau buvai įkalintas, tai viskas, esi nebepataisomas. Prie to labai prisideda ir informacinė aplinka, skaitome apie rezonansinius nusikaltimus, skaitome apie neramumus kalėjimuose ir atrodo, kad visi ten tokie. O juk kali labai įvairūs, įvairaus išsilavinimo, patirties žmonės.

Šiaip ar taip, beveik 40 proc. jų nebegrįžta į įkalinimo įstaigas net esant tokiai menkai pagalbai kaip dabar. O kas būtų, jei pradėtų veikti normali integracijos sistema? Tad labai kviečiu visus, ypatingai darbdavius, neskubėti pasmerkti žmogaus vien dėl įrašo „teistas“. Pasikalbėkite su juo, įvertinkite, koks tai žmogus, kokia jo motyvacija, gebėjimai, o paskui darykite išvadas.

Labai tikiuosi, kad socialinė komunikacijos kampanija „Lygink rūbus, ne žmones“, prisidės prie visuomenės ir darbdavių nuostatų keitimo bei parodys, jog darbinės kompetencijos ir kvalifikacijos yra svarbiau nei asmeninė žmogaus praeitis. Juk visi mes darome klaidų, kokios jos bebūtų, kiekvienas jas taiso pats. Tad leiskime jam pačiam tvarkyti šią gyvenimo sritį – venkime dėti štampą žmogaus visam likusiam gyvenimui, jei jis paskirtą bausmę jau atliko.

DalintisSiųstiSiųsti
Palikti komentarą su FB

TAIP PAT SKAITYKITE

Žinios

Nerimi jau kursuoja pirmasis laivas „Rytas“: vyksta badomieji plaukimai
Baltosios zonos sostinėje: žmonės galės apmokestinti savo kiemus
Vilniaus rajone planuojama daugiau vietų stambiųjų atliekų surinkimui
Vilniečiai šėlo retro muzikos ritmu

Politika

Įvyko Trakų rajono savivaldybės ir Gibų valsčiaus įgyvendinamo projekto partnerių susitikimas
Tęsiamas Trakų ir Gižycko rajonų savivaldybių įgyvendinamas projektas
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė lankėsi Trakų rajono ugdymo įstaigose
Prezidentas žada užlopyti skylę dėl GPM lengvatos ūkininkams

Kultūra

Retro muzikos įkvėptas šokių renginys Rotušės aikštėje – jau šiandien
Galvės Jazz fiesta kviečia pažinti kitokius Trakus
Vilnius kviečia menininkus kurti miestą – startuoja kasmetinė meno rėmimo programa
Karaliaus Mindaugo piknike prie Neries – tūkstančių vilniečių giedama Tautiška giesmė

Sportas

„Rytas“ stiprina gretas – prie komandos jungiasi S. Lukošius
Pirmi vaiko žingsniai su dviračiu – nuo ko pradėti? Trenerės patarimai tėvams
Čempionų lygoje – pergalingas startas
2025 m. FIFA klubų pasaulio taurės finalas: Paryžiaus „Saint-Germain“ prieš Londono „Chelsea“
  • Populiariausi
  • Komentarai
  • Naujausi
Geriausi kokteiliai Vilniuje

Geriausi kokteiliai Vilniuje

Pirmam būstui reikalingas pradinis įnašas bus mažinamas iki 10 proc. NT vertės

Pirmam būstui reikalingas pradinis įnašas bus mažinamas iki 10 proc. NT vertės

Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė dalyvavo tarptautiniame moterų lyderystės forume Rumunijoje

Vilniaus rajono vicemerė Edita Tamošiūnaitė dalyvavo tarptautiniame moterų lyderystės forume Rumunijoje

2025 m. FIFA klubų pasaulio taurės finalas: Paryžiaus „Saint-Germain“ prieš Londono „Chelsea“

2025 m. FIFA klubų pasaulio taurės finalas: Paryžiaus „Saint-Germain“ prieš Londono „Chelsea“

15 priežasčių, dėl kurių verta aplankyti Vilniaus rajoną

Nerimi jau kursuoja pirmasis laivas „Rytas“: vyksta badomieji plaukimai

Nerimi jau kursuoja pirmasis laivas „Rytas“: vyksta badomieji plaukimai

Sinoptikė: savaitė bus lietinga, bet šiluma niekur nedings

Sinoptikė: savaitė bus lietinga, bet šiluma niekur nedings

Baltosios zonos sostinėje: žmonės galės apmokestinti savo kiemus

Baltosios zonos sostinėje: žmonės galės apmokestinti savo kiemus

Vilniaus rajone planuojama daugiau vietų stambiųjų atliekų surinkimui

Vilniaus rajone planuojama daugiau vietų stambiųjų atliekų surinkimui

Vilniečiai šėlo retro muzikos ritmu

Vilniečiai šėlo retro muzikos ritmu

Proneta
pamatyti.lt pamatyti.lt pamatyti.lt

Kategorijos

  • Aktualijos
  • Aplinka
  • Apžvalgos
  • Elektrėnai
  • Finansai
  • Gamyba-Pramonė
  • Grožis
  • Gyvenimas
  • Įdomu
  • Istorija
  • Krašto apsauga
  • Kriminalai
  • Kultūra
  • Laisvalaikis
  • Lankytinos vietos
  • Lietuva
  • Lietuvos naujienos
  • Mokslas ir studijos
  • Naujienos
  • Nelaimės
  • Orai
  • Padėka
  • Politika
  • Receptai
  • Religija
  • Renginiai
  • Renginiai Elektrėnuose
  • Renginiai Šalčininkuose
  • Renginiai Trakuose
  • Renginiai Vilniaus rajone
  • Renginiai Vilniuje
  • Rinkimai
  • Šalčininkai
  • Skelbimai/Pranešimai
  • Socialiniai reikalai
  • Socialiniai tinklai
  • Sportas
  • Statyba
  • Sveikata
  • Technologijos
  • Trakai
  • Transportas
  • Turizmas
  • Užsienio naujienos
  • Verslas
  • Verslo gidas
  • Video
  • Vilniaus rajonas
  • Vilniaus rajonas
  • Vilnius
  • Žemės ūkio ministerijos naujienos
  • Žemės ūkis
  • Žiniasklaida
  • Žinios

Naujienos

Nerimi jau kursuoja pirmasis laivas „Rytas“: vyksta badomieji plaukimai

Nerimi jau kursuoja pirmasis laivas „Rytas“: vyksta badomieji plaukimai

Sinoptikė: savaitė bus lietinga, bet šiluma niekur nedings

Sinoptikė: savaitė bus lietinga, bet šiluma niekur nedings

Baltosios zonos sostinėje: žmonės galės apmokestinti savo kiemus

Baltosios zonos sostinėje: žmonės galės apmokestinti savo kiemus

Vilniaus Kraštas

  • Reklama
  • Kontaktai
Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Žinios
    • Vilnius
    • Vilniaus rajonas
    • Trakai
    • Šalčininkai
    • Elektrėnai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Renginiai
    • Renginiai Vilniuje
    • Renginiai Trakuose
    • Renginiai Vilniaus rajone
    • Renginiai Elektrėnuose
    • Renginiai Šalčininkuose
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Mokslas ir studijos
  • Transportas
  • Verslas
  • Technologijos
  • Turizmas
  • Žemės ūkis

© 2022

Rezultatų nėra
Žiūrėti visus rezultatus
  • Žinios
    • Vilnius
    • Vilniaus rajonas
    • Trakai
    • Šalčininkai
    • Elektrėnai
  • Kultūra
  • Sportas
  • Kriminalai
  • Renginiai
    • Renginiai Vilniuje
    • Renginiai Trakuose
    • Renginiai Vilniaus rajone
    • Renginiai Elektrėnuose
    • Renginiai Šalčininkuose
  • Politika
  • Laisvalaikis
  • Mokslas ir studijos
  • Transportas
  • Verslas
  • Technologijos
  • Turizmas
  • Žemės ūkis

© 2022