Vilniaus miesto savivaldybė pristato kartu su Vilniaus miesto parkų specialistais naujai parengtą gatvių ir viešųjų erdvių želdinimo ir želdinių priežiūros standartą. Šios gairės padės vieningai planuoti miesto želdinimą ir laikytis bendrų principų, paremtų mokslininkų rekomendacijomis ir šių laikų iššūkiais – klimato kaita, dažnėjančiais meteorologiniais kataklizmais. Tai pagalba visiems projektuojantiems ar prižiūrintiems žaliąsias erdves – projektuotojams, vystytojams, privačių sklypų savininkams.
Žaliausio miesto siekiamybė
„Mes, kaip Europos Žalioji sostinė 2025, keliame sau aukštus reikalavimus miesto želdinimui ir jų priežiūrai. Naujų gairių prireikia ir todėl, kad klimato pokyčiai šiuo metu kelia daug iššūkių projektuojantiems miesto želdinius ir juos prižiūrintiems žmonėms. Kol kas ne visos žaliosios erdvės atitinka mūsų užsibrėžtą standartą, bet tai yra mūsų siekiamybė“, – teigė Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Želdinimo standartas apima visą procesą nuo vietos, augalų rūšių parinkimo, augaviečių paruošimo būdus, sodinimo technologijas, augalų priežiūrą, lietaus vandens surinkimo metodus – sausbales, šlapbales, medžių apsaugą statybų ir rekonstrukcijų metu, medžių sodinimo atstumus mieste, nustatytus pagal esamus teisės aktus.
Šios gairės skirtos visiems, kurie projektuoja, apželdina ir prižiūri viešas miesto erdves – architektams, kraštovaizdžio architektams, kraštovaizdžio dizaineriams, projektų rangovams, vystytojams.
„Vienoje vietoje norėjome surinkti visą informaciją, aktualią tiek mums – žaliųjų erdvių projektuotojams, tiek želdinius sodinantiems bei prižiūrintiems rangovams“, – kalbėjo Vilniaus miesto parkų kraštovaizdžio architektė-ekologė Vaiva Marozienė.
Remtasi praktika
Vilniaus želdinimo standartas buvo parengtas remiantis naujausiais mokslininkų tyrimais, kitų Europos miestų praktika. „Beveik viskas, ką sudėjome į standartą išbandyta praktiškai. Tarėmės su specialistais, kurie kasdien sodina, prižiūri želdinius, mato, kas pasiteisina ir kas ne. Rinkome mūsų klimatinėms sąlygoms tinkamas augalų rūšis. Rėmėmės ir kitų miestų patirtimi, daug bendravome su užsienio kolegomis“, – teigė viena iš standarto rengėjų V. Marozienė.
Ji atkreipė dėmesį, kad kraštovaizdžio specialistams ir želdintojams žinomos vadovėlinės tiesos dabartinėmis besikeičiančiomis sąlygomis dažnai neveikia. „Pavyzdžiui, sedulos – vienos iš gajausių ir taršą pakeliančių krūmų, prie gatvių nesijaučia labai gerai. O štai lanksvūnės pas mus veši ir pranoko mūsų lūkesčius. Mūsų platumose jau auga ir šalčių nemėgstantys platanai ar ginkmedžiai. Į standartą sudėjome ne tik kokias rūšis sodinti mieste. Planuodami apželdinimą turime žvelgti bent kelis dešimtmečius į priekį – sąlygos miesto augalams tik blogės – karščio bangos, sausros ar liūtys. O žalumos poreikis, kuris padeda amortizuoti šiuos kataklizmus – tik didės“, – įsitikinusi kraštovaizdžio architektė V. Marozienė.
Ji pabrėžė, kad įvairios įgyvendintos priemonės bus stebimos dar ne vienerius metus, todėl šį standartą planuojama nuolat pildyti.
Pagrindinius želdinimo standarto principus Vilniaus mieste galima apibūdinti dvylika punktų:
- Išsaugoti ir saugoti augantį medį. Visais būdais siekiame apsaugoti šį turtą. Rūpinamės brandžiais ir ką tik pasodintais medžiais, jie laistomi, genimi, tręšiami, sodinami nauji medžiai ir krūmai, saugomi savaime išdygę medeliai. Nuosekliai didinama medžių atkuriamoji vertė.
- Kiekvienas laisvas plotas – žalias. Stengiamės maksimaliai išnaudoti visus laisvi plotai želdinimui. Ten, kur negalima sodinti medžių, pavyzdžiui, virš komunikacinių tinklų, – sodinami krūmai, kur neaugs krūmai – sodinami vijokliai.
- Žaliasis miesto koridorius. Gatvės, alėjos želdinamos tankiai ir gausiai, formuojame ištisus, susijungiančius žaliuosius miesto koridorius iš medžių, krūmų masyvų, tvariai šienaujamų pievos plotų.
- Medžių tinklas. Medžiams gyvybiškai svarbu susijungti šaknimis ir per grybienos tinklą susijungti. Todėl stengiamasi medžius, krūmus sodinti masyvais arba sodinti į ilgas ir gilias ir iškasas, kad augdamos šaknys susijungtų į bendrą informacinio lauko ekosistemą.
- Biologinė įvairovė. Miesto želdinimo sprendimai orientuoti į biologinės įvairovės išlaikymą ir gausinimą.
- Šaknys – medžio gyvybingumas. Miesto želdinius projektuojantys specialistai supranta apie šaknų reikšmę medžio gyvybingumui. Todėl paliekama daugiau vietos medžio šaknims, polajuose ardomos kietosios dangos, naudojami orinimo vamzdeliai, per kuriuos laistoma, kartu šaknys gauna daugiau oro, statybų metu taip pat reikalaujama, kad būtų apsaugotos šaknys, šalia medžių vykdyti darbus reikėtų rankiniu būdu, jei dalis šaknų atidengiama, jos turi būti uždengtos audiniu, nuolat drėkinama.
- Mulčiavimas. Pasodinti medžiai ir krūmai mulčiuojami, kad išlaikytų drėgmę ir mikroorganizmų atsiradimo. Mulčias tarnauja kaip kempinė sugerti žiemą ant gatvių beriamas druskas. Mulčio sluoksnis neleidžia vešėti piktžolėms, sudaro palankią terpę suirti lapams ir taip praturtinti dirvožemį.
- Miestas-kempinė. Želdynai padeda sugerti lietaus vandenį nuo kietų paviršių, taip mažinant potvynių riziką. Kartu jie palaipsniui garina drėgmę ir taip sukuria sveikesnį mikroklimatą.
- Tankus želdinimas. Tankus želdinimas leidžia užtikrinti greitą ir tolygų krūmų augimą – grupėmis susodinti krūmai geriau veši, išlaikomas drėgmės balansas, jie tvirčiau stiebiasi į viršų.
- Formuojamasis genėjimas – saugios gatvės. Žalesnės gatvės – tai ne tik grynesnis oras ir jaukesnės gatvės pėstiesiems. Tokios gatvės – ir saugesnės, jose vairuotojai sumažina greitį, būna budresni ir atidesni.
- Apsauga rekonstrukcijų ir statybų metu. Nuolat edukuojame, informuojame ir stengiamės padėti vystytojams ir rangovams atsakingai elgtis su miesto želdiniais.
- Miesto gatvių želdinius projektuoja kraštovaizdžio architektai, sodina ir prižiūri kvalifikuoti rangovai, arboristai ir miesto sodininkai.
