Šiandien, liepos 31-ąją, Lietuva mini vieną skaudžiausių datų po atkurtos nepriklausomybės – 34-ąsias Medininkų žudynių metines. 1991 m. liepos 31 d. Rygos OMON smogikai brutaliai puolė Medininkų pasienio kontrolės postą ir nužudė septynis Lietuvos pareigūnus, budėjusius prie valstybės sienos. Ši diena yra ne tik gedulo, bet ir nepalaužiamos laisvės dvasios simbolis.
Minėjimo renginiai tradiciškai vyko Medininkų memoriale ir Vilniaus Antakalnio kapinėse. Medininkuose pagarbą žuvusiems pareigūnams atidavė ir gėlių prie memorialo padėjo Vilniaus rajono savivaldybės vicemerė Edita Tamošiūnaitė, mero patarėjas Kęstutis Butvydas bei Medininkų seniūnė Renata Bogdanovič.
„Kiekvieni metai, kurie mus skiria nuo šios baisios tragedijos, tik dar labiau sustiprina mūsų pareigą prisiminti ir gerbti tuos, kurie paaukojo savo gyvybes už mūsų visų laisvę. Jų auka – tai amžinas priminimas, kokia trapi yra laisvė ir kokia milžiniška atsakomybė tenka mums visiems ją saugoti ir puoselėti. Šiandien, žvelgdami į neramumų krečiamą pasaulį, dar aiškiau suprantame Medininkų aukų pasiaukojimo prasmę. Jų drąsa ir ištikimybė Tėvynei yra pavyzdys, įkvepiantis mus visus kasdieniu darbu stiprinti Lietuvos nepriklausomybę“, – pagerbusi žuvusiuosius kalbėjo E. Tamošiūnaitė.
Antakalnio kapinėse, kur palaidotos Medininkų žudynių aukos, atminimo ceremonijoje dalyvavo Vilniaus rajono savivaldybės vicemeras Algis Vaitkevičius.
„Stovėdami prie šių kapų, mes ne tik reiškiame pagarbą žuvusiems didvyriams, bet ir prisiimame įsipareigojimą niekada nepamiršti kainos, kurią Lietuva sumokėjo už savo nepriklausomybę. Mūsų visų, o ypač ateities kartų, pareiga yra nešti jų atminimo šviesą ir savo darbais įrodyti, kad jų pralietas kraujas nebuvo veltui. Tegul jų atminimas amžinai gyvuoja mūsų širdyse ir įkvepia mus kurti stiprią, teisingą ir klestinčią Lietuvą“, – teigė A. Vaitkevičius.
1991 m. liepos 31-osios naktį Medininkų pasienio poste buvo nužudyti Mindaugas Balavakas, Algimantas Juozakas, Juozas Janonis, Algirdas Kazlauskas, Antanas Musteikis, Stanislovas Orlavičius. Sunkiai sužeistas Ričardas Rabavičius po kelių dienų mirė ligoninėje. Vienintelis išgyvenęs liudininkas Tomas Šernas taip pat buvo sunkiai sužeistas. Šis nusikaltimas prieš Lietuvos valstybingumą tapo vienu ryškiausių sovietų agresijos simbolių.
