Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba (LHMT) pranešė, kad šalyje fiksuota stichinė kaitra atnešė kelis naujus rekordus.
Kaip teigiama LHMT pranešime spaudai, vienas fiksuotų kaitros rekordų – karščiausia birželio diena per visą meteorologinių stebėjimų istoriją Lietuvoje: birželio 28 d. Druskininkuose oro temperatūra kilo iki 36,3 laipsnių karščio. Ankstesnis birželio rekordas buvo pasiektas 2019 m. birželio 12 d. Kaišiadoryse (35,7 laipsnio), tad senasis rodiklis pagerintas net 0,6 laipsnio.
Birželio 27 ir 28 d. Nidoje, Varėnoje ir Vilniuje buvo pagerinti šių dienų aukščiausios oro temperatūros rekordai. Birželio 28 d. Vilniuje oras įkaito iki 33,6 laipsnio karščio. Anot LHMT, sostinėje, kur reguliarūs meteorologiniai stebėjimai vykdomi nuo 1778 m., ši temperatūra tapo aukščiausia birželio mėnesio reikšme per daugiau kaip 250 metų stebėjimų istoriją.
Lietuvoje stichinis meteorologinis reiškinys – kaitra – buvo registruotas birželio 27 – liepos 1 dienomis. Anot meteorologų, oficialiai šis reiškinys fiksuojamas tada, kai tris ar daugiau dienų iš eilės maksimali paros oro temperatūra pasiekia arba viršija 30 laipsnių karščio ribą. Trumpesnis, vieną ar dvi dienas trunkantis laikotarpis, kai maksimali temperatūra siekia arba viršija 30 laipsnių karščio, įvardinamas pavojingu meteorologiniu reiškiniu – karščiu.
LHMT duomenimis, birželio 27–29 dienomis kaitra apėmė beveik pusę šalies meteorologijos stočių (25 iš 54). Pietų Lietuvoje vietomis šis stichinis reiškinys užsitęsė ilgiau ir tęsėsi iki pat liepos 1-osios.
Meteorologai nurodė, kad karščio banga išsiskyrė ne tik itin karštomis ir tvankiomis dienomis, bet ir neįprastai šiltomis naktimis. Lietuvoje užregistruota šilčiausia birželio naktis per visą meteorologinių stebėjimų istoriją: birželio 29-osios naktį Ventėje oro temperatūra nenukrito žemiau 24,1 laipsnio šilumos.
Tropinės naktys fiksuotos ir daugelyje kitų šalies vietovių. Kaitros laikotarpiu jos užregistruotos net 31-oje iš 54 meteorologijos stočių. Tropine naktis vadinama tuomet, kai minimali oro temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių šilumos.
Anot LHMT, šiam kaitros reiškiniui susiformuoti įtakos turėjo virš Vidurio Europos sustiprėjęs anticiklonas, kuris blokavo aktyvių Atlanto ciklonų slinkimą į Baltijos regioną. Pasak meteorologų, anticiklonui judant Juodosios jūros link, pietrytinių ir pietinių krypčių oro srautai į Lietuvą atnešė atogrąžų kilmės oro masę.
„Atmosferos sluoksnis virš Lietuvos buvo itin įkaitęs, net maždaug 1,5 km aukštyje išmatuota 16–18 laipsnių temperatūra. Tad vyraujant giedriems arba mažai debesuotiems orams, silpnam vėjui ir intensyviai Saulės spinduliuotei, oro temperatūra dienomis sparčiai kilo aukštyn“, – teigiama LHMT pranešime.
Kaip nurodė LHMT, karščio banga baigėsi, kai Lietuvą pasiekė ties Prancūzija susisukęs nedidelis ciklonas, kuris užgimė ant susibangavusio Atlanto ciklono šaltojo atmosferos fronto.
