Antradienį Vilniaus rajono meras Robert Duchnevič pasveikino šio rajono gyventojus Vilhelmą Kazak ir Aleksandrą Ilgūną, kurie Motinos ir Tėvo dienų proga iš Prezidento gavo po ordiną „Už nuopelnus Lietuvai“.
„Kiekvieno jūsų veikla maloniai stebina, kelia pasididžiavimą ir pagarbą. Jūs priimate globoti vaikus, kuriems nuo mažens reikalinga tėviška ir motiniška pagalba bei dėmesys. Esate pavyzdys ir įkvėpimo šaltinis ne tik Vilniaus rajono gyventojams, bet ir visos Lietuvos visuomenei. Nors vėliau į gyvenimą šie vaikai išeina kaip savarankiškos asmenybės, jie visada prisimins jus kaip pirmuosius mokytojus ir nepamatuojamo rūpestingumo žmones. Visos savivaldybės vardu dėkoju jums“, – sveikindamas kalbėjo R. Duchnevič.
Sudervės seniūnijos gyventojo A. Ilgūno veikla prasidėjo 1991 metais, kai kartu su a. a. pirmąja sutuoktine Elena Ilgūniene Anykščių rajone, Traupio miestelyje nusipirko apleistą ir daug investicijų jo sutvarkymui reikalaujantį vaikų lopšelio-darželio pastatą. Tuo metu instituciniai vaikų globos namai buvo pilni, todėl Ilgūnų šeima, auginanti du biologinius vaikus, nusprendė suremontuoti pastatą ir priglausti į savo šeimą likimo nuskriaustus vaikus.
Prieš daugiau nei dešimtmetį A. Ilgūnas persikėlė į Vilniaus rajoną. Nuolatinėje globoje, be turimų dviejų biologinių vaikų, A. Ilgūnas priėmė ir užaugino daugiau nei 30 vaikų.
„Pats gimiau neturėdamas tėčio. Todėl gerai žinau, kokį jausmą išgyveną tokio paties likimo vaikai. Dėl to noriu jiems nuoširdžiai padėti ir sukurti gyvenimo džiaugsmą, kurio jie yra verti“, – susitikime su meru atviravo A. Ilgūnas.
Gimusi Molėtų rajone, mokslus baigusi Vilniuje, o vėliau persikrausčiusi į Vilniaus rajoną, V. Kazak užaugino du sūnus bei kartu su vyru priėmė globoti dvi mergaites. Šiuo metu abu sūnūs yra baigę studijas, sėkmingai įsitvirtinę bendruomenėje ir gyvena atskirai nuo tėvų, o abi mergaitės mokosi, viena jų gyvena su globėja, kita jau studijuoja ir nuolat lanko Vilhelmą.
„Mano istorija prasidėjo nuo apsilankymo vaikų globos įstaigoje. Grįžus namo aplankė stiprūs jausmai, todėl pasakiau vyrui, kad čia esantiems vaikams reikia dar didesnės pagalbos. Vėliau apsilankėme kelis kartus, baigiau globai reikalingus kursus ir įsivaikinau dvi mergaites. Aš džiaugiuosi ir man malonu, kad viena globotinė, kuri studijuoja kolegijoje kone kas dvi dienas grįžta į namus. Kita mergaitė taip pat mokosi, gyvena kartu“, – mintimis dalijosi V. Kazak.
Vis dėlto pokalbio su meru metu ji atskleidė, kad jau ilgą laiką nėra geras susisiekimas viešuoju transportu su Vilniaus miestu. Pasak V. Kazak, paskutinis autobusas iš sostinės į rajoną išvažiuoja 18 val., tad kyla sunkumų grįžti į namus, kai mergaitėms tenka ilgiau užsibūti moksluose. Meras R. Duchnevič nuramino, kad ši anksčiau nespręsta problema bus sutvarkyta, kadangi vyksta intensyvus bendradarbiavimas su sostinės savivaldybe dėl bendros viešojo transporto sistemos Vilniaus regione.
Susitikime taip pat dalyvavo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Baranauskienė. Ji dėkodama Aleksandrui ir Vilhelmai pabrėžė globėjų ypatingumą ir nesibaigiančią pagalbą kitiems.
„Kaip institucija ir tiesiog kaip piliečiai esame labai dėkingi. Jūs spinduliuojate didžiuliu gerumu ir nuoširdumu. Didžiuojamės tuo, ką darote“, – sakė L. Baranauskienė.
