Didžiuosiuose miestuose atliekant šaligatvių remontus, tiesiant takus ar statant naujus statinius kertami medžiai sukelia gyventojams pagrįstų klausimų ir abejonių. Kauno mieste šią vasarą vykdyta šaligatvių renovacija atskleidė, kaip svarbu atsižvelgti į aplinkosaugininkų rekomendacijas bei į procesus įtraukti visuomenę. Reaguodama į kilusį šurmulį, Aplinkos ministerija surengė viešą pasitarimą, į kurį pakvietė aplinkai neabejingus gyventojus, visuomeninių organizacijų narius, savivaldybių atstovus.
Aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė pabrėžė, kad nacionalinės teisės aktai, tarptautinės konvencijos numato daug medžių apsaugos ir visuomenės informavimo priemonių, tačiau praktikoje veikia ne viskas.
„Deja, kiekviena situacija yra unikali ir konkretūs atvejai reikalauja specifinio įvertinimo. Išklausę įvairių sričių ekspertų pasisakymų, matome poreikį susitikti su savivaldybių administracijų, tarybų darbuotojais ir išklausyti didžiausias problemas, su kuriomis susiduria planuodami naujas statybas, viešųjų erdvių rekonstrukcijas. Medžiai yra ne tik savivaldybių, bet ir jų gyventojų turtas, todėl teisę pareikšti nuomonę turi turėti visi“, – teigė R. Brandišauskienė.
Susitikimo metu Aplinkos ministerijos specialistai aptarė svarbiausius miesto želdynų priežiūros, formavimo principus ir ministerijos atsakomybes. Didžiąją dalį laiko vyko atvira diskusija, kurioje savo poziciją išreiškė Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio savivaldybių atstovai, architektai, arboristai, dendrologai, pilietinių judėjimų nariai. Jų patirtys virto vertingais pasiūlymais, formuosiančiais tolimesnę miestų želdynų politiką, taip pat leido geriau pažinti kartais, atrodo, priešingose barikadų pusėse stovinčius asmenis.
„Privalomieji visuomenės informavimo žingsniai turi prasidėti ne gavus leidimą kirsti, o dar planavimo stadijoje. Tai leis išgirsti gyventojų lūkesčius, aptikti galimą korupciją ar netikslų medžių būklės įvertinimą, – sakė aplinkos viceministras Martynas Norbutas. – Kalbant apie viešąjį interesą, svarbu apibrėžti, kada kyla ginčas, – tai leis išvengti vienpusės statinių vystytojų pozicijos. Be to, įvykdžius pažeidimus ir savavališkai iškirtus medžius turėtų būti skiriamas įpareigojimas atitaisyti padarytą žalą – padengti tikrąją, ypač vertingųjų medžių, vertę, juos atsodinti“.
Susirinkimo dalyviai bene vienareikšmiškai sutiko, kad medžio apsauga turėtų prasidėti dar naujų statinių planavimo etape, tai yra detaliajame plane turėtų būti nurodomi visi sklype esantys medžiai. Tai leistų įpareigoti statytojus atsižvelgti į juos, mėginti išsaugoti arba atkurti pasibaigus statyboms. Teigiamą postūmį turės ir kraštovaizdžio specialistų poreikio įvertinimas – šiuo metu Aplinkos ministerijoje sudaryta darbo grupė diskutuoja galimybę įpareigoti savivaldybes įdarbinti šiuos specialistus, privalomai įtraukti juos į bendrųjų ar detaliųjų planų rengimą.
Aplinkos ministerijos informacija
