Augant dėl koronaviruso infekcijos hospitalizuojamų pacientų skaičiui, vis daugiau žmonių, persirgusių šia liga, prireikia ir medicininės ar psichosocialinės reabilitacijos paslaugų. Ligonių kasos primena, ką reikia žinoti, kad reabilitacijos išlaidos būtų kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų teigimu, tie žmonės, kurie persirgo COVID-19 liga ir jaučia nepageidaujamus liekamuosius reiškinius, turėtų ilgai nedelsti ir kreiptis į gydytojus. „PSDF lėšomis apmokamos tiek stacionarinės, tiek ambulatorinės medicininės ir psichosocialinės reabilitacijos paslaugos pacientams gali būti suteiktos ne vėliau nei praėjus 3 arba tam tikrais atvejais 6 mėnesiams po gydymo ligoninėje“, – perspėja VLK Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vyr. specialistė Rimantė Venclovienė.
Pasak jos, ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po gydymo ligoninėje ambulatorinė ar stacionarinė medicininė reabilitacija gali būti skiriama tiems pacientams, kuriems COVID-19 liga komplikavosi plaučių uždegimu ar pokovidiniu sindromu su liekamaisiais reiškiniais. Pavyzdžiui, išliko varginantis dusulys, nuovargis, silpnumas, skausminis sindromas ir kiti simptomai.
Tuo tarpu ne vėliau nei po 6 mėnesių nuo išrašymo iš ligoninės, PSDF biudžeto lėšomis apmokamą medicininę ar psichosocialinę reabilitaciją gali gauti tie pacientai, kuriems pasireiškė pokovidinis sindromas su liekamaisiais neuropsichiatriniais simptomais. Tai yra nuovargiu, miego sutrikimais, koncentracijos susilpnėjimu, atminties pablogėjimu ir kt. Taip pat kai smarkai sutriko įprasta žmogaus veikla, elgesys, socialinė adaptacija.
R. Venclovienė pabrėžia, jog visais atvejais dėl PSDF lėšomis kompensuojamų reabilitacijos paslaugų pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar gydantį gydytoją, jei pacientas dar tebėra ligoninėje. Prireikus, jie išrašys siuntimą pas fizinės medicinos ir reabilitacijos (FMR) gydytoją ar gydytoją psichiatrą. Į pirminio lygio gydytoją psichiatrą, pacientas gali kreiptis ir be šeimos gydytojo siuntimo. Gydytojas psichiatras ar FMR gydytojas, įvertinę paciento biopsichosocialinių funkcijų sutrikimo laipsnį ir būklės sunkumą, sprendžia dėl reabilitacijos poreikio ir informuoja pacientą apie tolimesnę gydymo eigą.
„Pacientui gali būti skiriama iki 20 ar 25 pirmojo etapo ambulatorinės reabilitacijos priemonių: ergoterapijos, kineziterapijos, fizioterapijos ar masažo. O sunkesniais atvejais šeimos ar gydantis gydytojas, remdamasis FMR gydytojo rekomendacijomis, gali išrašyti siuntimą į kompensuojamą stacionarinę ar ambulatorinę reabilitaciją. Tuo tarpu gydytojas psichiatras gali paskirti psichosocialinę reabilitaciją, kuri taip pat gali būti ambulatorinė ar stacionarinė. Taigi, kokia medicininė pagalba reikalinga pacientui konkrečiu atveju, gali nuspręsti tik gydytojai“, – pabrėžia ligonių kasų specialistė.
Svarbu žinoti, kad tiek ambulatorinės, tiek stacionarinės reabilitacijos paslaugas pacientas gali gauti jo paties pasirinktoje medicinos įstaigoje, tai yra ten, kur jam patogiausia. Tačiau, kad šios paslaugos būtų kompensuojamos, svarbu, jog ne tik pacientas būtų apsidraudęs privalomuoju sveikatos draudimu, bet ir jo pasirinkta gydymo įstaiga būtų sudariusi sutartį su teritorine ligonių kasa.
Ligonių kasų duomenimis, nuo šių metų pradžios iki rugsėjo mėnesio (imtinai) Lietuvoje reabilitacijos paslaugas gavo arti 4 tūkst. žmonių, persirgusių koronavirusu. Tam išleista daugiau nei 2,5 mln. eurų PSDF lėšų.
Valstybinė ligonių kasa prie SAM
