Kai kalbame apie naująsias psichoaktyviasias medžiagas, kalbame apie nežinomą žemę – terra incognita. Pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovo dr. Roberto Badaro, tai yra istoriškai, filosofiškai ir net mediciniškai naujas fenomenas.
Psichoaktyviosios medžiagos – ne narkotikai
Psichoaktyvioji medžiaga yra cheminė medžiaga, kuri patenka į smegenis ir keičia jų veiklą. Šis apibrėžimas apima ir daugumą vaistų, pavyzdžiui, anestetikus, analgetikus, psichotropinius medikamentus.
Psichoaktyviosios medžiagos nėra narkotikai. „Narko pagal žodžio reikšmę yra slopinantis, migdantis – ne stimuliuojantis preparatas. Šiuo metu rinkoje yra atvirkščiai – vyrauja stimuliuojančios ir haliucinogeninės medžiagos. Narkotikai sudaro labai mažą psichoaktyviųjų medžiagų dalį“, – tvirtina medikas.
„Visi narkotikai yra psichoaktyviosios medžiagos, bet ne visos psichoaktyviosios medžiagos yra narkotikai“, – paaiškina dr. R. Badaras.
Naujų psichoaktyviųjų medžiagų – daugiau kaip 700
Naujosios psichoaktyviosios medžiagos yra psichoaktyviosios medžiagos, kurios nėra įtrauktos į Jungtinių Tautų 1961 m. bendrosios narkotinių medžiagų konvencijos ir 1971 m. psichotropinių medžiagų konvencijos sąrašus.
Europos monitoringo centras suskaičiavo, kad nuo 2005 m. atsirado per 700 naujų psichoaktyviųjų medžiagų, o 2014 m. buvo užfiksuota net 101 naujai sukurta medžiaga.
Nors naujai atsirandančių medžiagų yra labai daug, išlieka 4 pagrindinės grupės – opioidai, benzodiazepinai, sintetiniai kanabinoidai ir sintetiniai katinonai. „Naujų psichoaktyviųjų medžiagų grupių neatsiranda, tačiau jos kiekvienais metais pasipildo naujomis narėmis“, – teigia biomedicinos mokslų daktaras.
Pasak toksikologo, senosios psichoaktyviosios medžiagos buvo labai brangios, todėl kaina mažino jų prieinamumą. Tačiau naujosios psichoaktyviosios medžiagos yra ne tik neįtikėtinai pigios, bet ir labai lengvai prieinamos, pavyzdžiui, didžioji dalis „tamsiojo interneto“ duomenų yra susiję su psichoaktyviosiomis medžiagomis.
„Klasikinių psichoaktyviųjų medžiagų gamyba, sudėtis, gydomosios savybės ir poveikis buvo aiškūs. Tiek gamintojai, tiek vartotojai žinojo, ką daro. Dabar problema yra ta, kad laikas tarp gamybos proceso ir pašalinių poveikių išsiaiškinimo yra labai trumpas – nėra praktikos, kurios metu būtų atrinkti pavojingi produktai“, – sako lektorius.
Poveikis neprognozuojamas
Pagrindinė naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų grupė yra sintetiniai kanabinoidai. „Gamta sukūrė dviejų tipų kanabinoidus – endokanabinoidus, kurie yra žmogaus organizme, ir fitokanabinoidus, kurie yra augaluose. Tada žmogus pagalvojo, kad irgi gali kažką sukurti, ir sukūrė sintetinius kanabinoidus, kurie, nors ir veikia tuos pačius receptorius, veikia labai stipriai ir neprognozuojamai“, – teigia dr. R. Badaras.
Pagrindinis šios grupės produktas yra Spice. Nors Spice deklaruojama sudėtis yra egzotiškų augalų mišiniai, pagrindinė jų veiklioji medžiaga – sintetiniai kanabinoidai.
Antroji grupė pagal dydį yra sintetiniai katinonai. Arabinis dusūnas yra augalas, kuris struktūra panašus į amfetaminą. Pasak daktaro, viskas buvo kontroliuojama, kol šį augalą vartojo tie, kurie žinojo, kaip tai daryti, ir vartojo ten, kur šis augalas auga. Problemų kilo tada, kai buvo sukurtas pirmasis sintetinis katinonas.
Sintetinių katinonų vartojimas suteikia energijos antplūdį ir euforiją, tačiau perdozavus iš euforijos būsenos yra pereinama į nerimo būseną, kuri gali sukelti psichozę.
„Sintetinių katinonų psichozė yra vadinama Halko sindromu. Šiai psichozei yra būdinga agresija, sumišęs ir padrikas mąstymas, haliucinacijos, kalbėjimas nesuprantama kalba“, – teigia lektorius.
Labai daug mirčių dėl sintetinių katinonų vartojimo įvyksta tada, kai žmonės yra sulaikomi. Taip nutinka dėl to, kad sintetinio katinono vartojimas didina deguonies poreikį ir sumažina jo pristatymą organizme. Sulaikymo metu krūtine į apačią guldomo žmogaus krūtinės ląstos ekskursija sumažėja, pakyla temperatūra ir žmogus miršta. Mirties rizika nuo šios psichozės rūšies siekia net 50 proc.
Lietuvoje identifikuoti galima 21 medžiagą
Vienas iš būdų nustatyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą yra ištirti nuotekų vandenį. Tokiu būdu gali būti nustatomas realus vartojamų psichoaktyviųjų medžiagų spektras atitinkamame vandens rezervuare. Problema yra ta, kad niekas netiria nutekamųjų vandenų dėl naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų – niekas nemoka to padaryti. Be to, siekiant įvertinti rinką gali būti atliekamas panaudotų švirkštų tyrimas.
„Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo spektras yra visiškai pasikeitęs – klasikinės medžiagos yra išstumtos į pakraščius“, – tvirtina medikas.
Europoje naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų yra nustatyta daugiau nei 700. Tuo tarpu Lietuvoje identifikuoti galima tik 60. „Mes judame į priekį, tačiau naujųjų medžiagų gamintojai juda greičiau“, – sako dr. R. Badaras.
Šiuo metu Lietuvoje galima įgyvendinti imunologinį kokybinį ir kiekybinį medžiagos nustatymą biologinėse terpėse (šlapime, seilėse, kraujyje), kuriuo galima identifikuoti iki 21 medžiagos. Aparatūrą, kuri skirta atlikti šį testą, turi 5 ligoninės, tačiau naudoja tik 1.
Lektoriaus teigimu, klasikinės psichoaktyviosios medžiagos veikdavo vienu iš trijų būdų: stimuliuodavo, slopindavo arba sukeldavo haliucinacijas. Tuo tarpu naujosios psichoaktyviosios medžiagos gali tą patį žmogų veikti visomis trimis kryptimis. Pavyzdžiui, Spice gali veikti kaip stimuliatorius, slopintojas ir haliucinogenas.
Kitas neįtikėtinas naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų rinkos fenomenas – sintetinių kanabinoidų maišymas su žiurknuodžiais. Pridėti žiurknuodžiai kaupiasi riebaliniame audinyje ir yra metabolizuojami tų pačių fermentinių sistemų kaip ir sintetiniai kanabinoidai. Pasak biomedicinos mokslų daktaro, gamintojų tikslas yra ilgesnis sintetinių kanabinoidų poveikis.
2007 m. buvo paskelbtas pirmasis tyrimas, kuriame buvo lyginamos didžiausią žalą žmogui darančios medžiagos. Tuomet tarp jų atsidūrė vienintelė naujoji medžiaga – gamabutirolaktonas (GBL). Tuo tarpu 2010 m. psichoaktyviąsias medžiagas ištyrus pagal 16 kriterijų „blogiausiųjų“ sąrašas pasipildė dar keliomis. „Jei žalos palyginimo tyrimas būtų atliktas šiandien, tokių didžiausią žalą darančių naujųjų psichoaktyviųjų medžiagų būtų nustatyta daug daugiau“, – įsitikinęs mokslininkas.
Toksikologas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas dr. Robertas Badaras apie naująsias psichotropines medžiagas pasakojo Vilniaus universiteto ir advokatų kontoros „Glimstedt“ rengiamoje LEAD ciklo viešoje paskaitoje „Naujosios psichoaktyviosios medžiagos: terra incognita“.
VU informacija
