Kovo-8 ąją, minėdami Tarptautinę moters dieną, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai domėjosi garsiausiomis moterimis, pakeitusiomis vakcinacijos istoriją ir prisidėjusiomis prie šiuolaikinių vakcinų kūrimo.
Ar girdėjote apie šiuolaikinės vakcinos nuo raupų kūrėją Edvardą Dženerį (angl. Edward Jenner)? Ar apie Joną Salką (angl. Jonas Edward Salk), kuriam pavyko sukurti vakciną nuo poliomielito?Tačiau vakcinacijos istorija prisimena ne tik vyrus. Susipažinkite su penkiomis nuostabiomis moterimis, kurios savo atradimais sukėlė permainas imunologijos srityje.
Lady Mary Wortley Montagu (1689-1762)
Daug metų buvo bandyta rasti būdų apsisaugoti nuo raupų. Jau nuo senų laikų buvo žinoma, kad raupais persirgęs žmogus įgyja imunitetą ir antrą kartą nebesuserga. Todėl Rytuose sveiki žmonės buvo pradėti skiepyti raupų papulės turiniu, paimtu iš nesunkiai raupais apsirgusio žmogaus. Buvo tikimasi, kad taip užsikrėtęs asmuo lengvai persirgs raupais ir įgis imunitetą. Šį būdą XVIII amžiaus pradžioje, t. y. gerokai anksčiau už Edvardą Dženerį (angl. Edward Jenner), Anglijoje naudojo ledi Marija Vortli Montagu (angl. Mary Wortley Montagu).
Dr. Pearl Kendrick (1890-1980) ir dr. Grace Eldering (1900-1988)
Mokslininkės dr. Pearl Kendrik (angl. Pearl Kendrick) ir dr. Grace Eldering (angl. Grace Eldering) pradėjo vykdyti vakcinos kūrimo nuo kokliušo mokslinius tyrimus.
Iki masinių skiepijimų nuo kokliušo pradžios, kokliušas buvo viena dažniausių vaikų infekcinių ligų ir vaikų mirties priežasčių.
Pirmiausiai dr. P. Kendrik ir dr. G. Eldering savo sukurtą vakciną nuo kokliušo išbandė eksperimentuodamos su savimi, o po to su šia vakcina atliko sėkmingą klinikinį tyrimą.
1940 m. Jungtinėse Amerikos Valstijose mokslininkių sukurta vakcina nuo kokliušo buvo įtrauktą į skiepijimų programą. Vėliau vakciną nuo kokliušo sujungė su dvejomis kitomis vakcinomis nuo difterijos bei stabligės ir taip sukūrė kombinuotą DTP vakciną apsaugančią žmogų nuo trijų infekcijų.
Nustatyta, kad šalyse, kuriose sėkmingai vykdomos skiepijimo programos, sergamumą kokliušu įmanoma sumažinti daugiau nei 98 proc., lyginant su iki skiepijimo pradžios registruotu sergamumu.
Dr. Margaret Pittman (1901-1995)
Mokslininkė dr. Margaret Pitman (angl. dr. Margaret Pittman) buvo viena didžiausių praeities šimtmečio mokslininkių. Tarp daugybės savo pasiekimų mokslo srityje, Margaret Pitman yra žinoma ir dėl savo atliktų mokslinių tyrimų, susijusių su Haemophilus influenzae bakterija. 1930 m. mokslininkė Haemophilus influenzae bakterijos štamus suklasifikavo į šešis tipus. Būtent jos atlikti moksliniai tyrimai paskatino kitus mokslininkus sukurti vakcinas, apsaugančias nuo B tipo Haemophilus influenzae infekcijos.
Dr. Isabel Morgan (1911-1996)
Mokslininkė dr. Izabelė Morgan (angl. Isabel Morgan) rekšmingai prisidėjo prie poliomielito vakcinos sukūrimo. Būtent jos atlikti moksliniai tyrimai leido dr. Džonui Salkui (angl. Jonas Edward Salk), 1955 m. sukurti pirmąją inaktyvintą vakciną nuo poliomielito.
Dėka vakcinacijos nuo poliomielito 2017 m. pasaulyje užregistruoti 22 susirgimai sukelti 1 tipo laukinio poliomielito viruso, kai tuo tarpu 1988 m. susirgimų registruota šimtais tūkstančių kartų daugiau – 350 tūkst. susirgimų. Nuo 2002 m. Europos regiono šalys (taip pat ir Lietuva) yra „laisvi“ nuo poliomielito viruso bei 16 mln. asmenų išgelbėta nuo šios infekcijos sukeliamų vangių paralyžių.
Dr. Ruth Bishop (1933)
Iki šių dienų pripažįstama, jog rotovirusinės infekcijos sukėlėjas yra pats dažniausias patogenas, visame pasaulyje sukeliantis sunkų ūminį kūdikių ir mažų vaikų viduriavimą bei neigiamai veikiantis ne tik visuomenės sveikatą, bet ir kiekvienos šeimos gyvenimo kokybę. Rotavirusas buvo atrastas 1973 m., kai R. Bishop elektroniniu mikroskopu tyrinėdama viduriuojančių vaikų dvylikapirštės žarnos epitelį aptiko virusą, kuris vėliau dėl savo išvaizdos buvo pavadintas rotavirusu. Šis mokslininkės atradimas prisidėjo prie efektyvios rotaviruso vakcinos sukūrimo.
