Remiantis paskutiniais „Eurostat“ duomenimis, net 64 proc. visų Lietuvos keliais važinėjančių automobilių amžius siekia nuo 10 iki 20 metų. Latvijoje tokių automobilių dalis sudaro 57 proc., Estijoje trečdaliu mažiau − 41 proc. Tiesa, reikia paminėti, kad net penktadalis Lietuvoje registruotų lengvųjų automobilių senesni nei 20 metų. Duomenys kalba patys už save – senų automobilių skaičiumi lenkiame visas šalis Europoje.
Aplinkos ministerija neseniai pristatė planą, kuris turėtų padėti vairuotojams persėsti ne tik prie ekologiškesnių, bet tuo pačiu ir naujesnių automobilių. Vairuotojams planuojama siūlyti net 1000 eurų siekiančią kompensacinę išmoką įsigyjant mažiau taršų automobilį. Tam ministerija nurodė skirsianti 30 milijonų eurų, tad ši galimybė bus aktuali 30 tūkstančių vairuotojų. Tiesa, kol kas nėra nurodoma, kokius kriterijus norint gauti paramą naujasis automobilis ar jo savininkas turės atitikti.
30 mln. eurų kovoje su klimato kaita – daug ar mažai?
Šios lėšos būtų skiriamos iš klimato kaitos programos, kuria siekiama mažinti prie klimato kaitos prisidedančių išmetamųjų dujų kiekį. Kaip žinia, kelių transportas, o ypač dyzeliniai automobiliai, kurių Lietuvoje skaičiuojama trys penktadaliai iš viso automobilių parko, yra vienas iš šiltnamio efektą sukeliančių bei oro užterštumą didinančių šaltinių. Per pastaruosius 20 metų Lietuvoje šių šiltnamio efektą sukeliančių emisijų kiekis nesumažėjo, bet priešingai − išaugo. Skaičiuojama, kad maždaug ketvirtadalį šių emisijų sukelia transporto sektorius.
2015 metais Lietuva pasirašė Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, kuriuo kartu su kitomis Europos bei pasaulio šalimis įsipareigojo bent 40 proc. (lyginant su 1990 metais) sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių emisijų kiekį. Taip būtų skatinama atsinaujinančios energetikos plėtra bei didinamas energijos vartojimo ir gamybos efektyvumas. Tad ši aplinkos ministerijos skiriama kompensacinė išmoka turėtų prisidėti prie šių tikslų.
Tačiau skaičiavimai rodo, kad net 30 tūkstančių vairuotojų persėdus prie mažiau taršių automobilių vairo, tai apimtų kiek mažiau nei 3 proc. viso senesnių nei 10 metų automobilių parko. Labai tikėtina, kad tokia priemone jokio proveržio kovoje su klimato kaita nepasiektume. Elektromobilių, kurių šiuo metu Lietuvoje važinėja mažiau nei 2 tūkstančiai, pardavimai taip pat vargu ar augtų, nes kompensacinė išmoka yra per maža.
Tokie visuomenei jautrūs sprendimai, kaip taršių dyzelinių automobilių apmokestinimas ar taršos mokestis, turėtų tiesioginį poveikį mažinant klimato kaitą sukeliančių̨ dujų koncentraciją atmosferoje, nes vairuoti taršų automobilį būtų per brangu. Viešojo transporto modernizavimas, patogesnis susisiekimas regionuose taip pat skatintų vairuotojus apsvarstyti, ar nuosava transporto priemonė tikrai reikalinga.
Išeitis − automobilių mokestis?
Lietuva yra viena iš keturių šalių Europos Sąjungoje, kurioje automobiliams nėra taikomas nuosavybės mokestis. Kitos šio mokesčio taip pat netaikančios šalys yra Estija, Slovėnija ir Lenkija. Likusios Europos šalys mokestį taiko atsižvelgdamos į įvairius automobilio techninius duomenis, pavyzdžiui, anglies dvideginio emisijų kiekį, variklio galingumą, svorį ir kitus parametrus.
Viena iš svarbiausių šio mokesčio paskirčių yra žmonių elgsenos koregavimas – skatinimas persėsti prie mažiau taršių automobilių ar rinktis viešojo transporto bei automobilių dalinimosi alternatyvas. Pavyzdžiui Bulgarijoje, kurioje automobilių parkas taip pat yra vienas seniausių Europoje, mokestis priklauso ir nuo transporto priemonės amžiaus – kuo ji senesnė, tuo mokestis yra didesnis.
Akcizas degalams irgi koreguoja asmeninius pasirinkimus, nes kuo jis didesnis, tuo kuro kaina yra aukštesnė, tad išlaidos automobilio eksploatacijai auga. Čia Lietuva taip pat atsiduria lentelės apačioje, kur benzino ir dyzelino akcizo dydžiai yra vieni mažiausių Europoje. Estijoje benzino akcizo dydis yra beveik trečdaliu, o Nyderlanduose net du kartus didesnis nei Lietuvoje. Tik tokiose šalyse kaip Bulgarija, Rumunija bei Lenkija akcizas benzinui yra šiek tiek mažesnis.
Tiesa, Lietuvoje akcizo didinimo alternatyva nėra iki galo optimali, nes tai galėtų paskatinti kuro kontrabandą ir taip pakenktų Lietuvos transporto sektoriui, kuris sudaro reikšmingą BVP dalį.
Kokia ateitis mūsų laukia?
Kol kas Lietuvos gyventojai, kurių kas antras turi nuosavą automobilį, mėgaujasi vienais iš mažiausių automobilių išlaikymo kaštų Europoje. Ir nors apie transporto priemonių mokesčius yra kalbama jau ne vienerius metus, jų įvedimas yra politiškai sudėtingas, kadangi tiesiogiai paliečia didžiąją dalį šalies gyventojų.
Deja, augantis šiltnamio efektą sukeliančių emisijų kiekis, didėjantis automobilių skaičius, įsipareigojimai Paryžiaus klimato kaitos susitarime ir griežtėjantis Europos Komisijos požiūris, Lietuvos institucijas turės skatinti imtis vis ryžtingesnių priemonių.
Tad 1000 eurų išmoka mažiau taršiems automobiliams, kuria didelio proveržio kovoje su klimato kaita, tikėtina, nepasieksime, atrodo lyg poilsis saulės atokaitoje prieš besiartinančius automobilių apmokestinimo debesis ateityje.
