Dabartinis laikotarpis sutampa su gripo sezonu, įprastai trunkančiu nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Todėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai nori pasidalinti svarbia informacija apie gripą ir jo profilaktiką.
Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu.
Statistika
NVSC duomenimis, 2019 m. antrąją savaitę Lietuvoje buvo užregistruoti 1742 gripo ligos atvejai, daugiausiai – Kauno apskrityje (528 ligos atvejai), mažiausiai – Tauragės apskrityje (34 ligos atvejai). 2018 m. antrąją savaitę Lietuvoje buvo užregistruota 350 gripo ligos atvejų, daugiausiai – Vilniaus apskrityje (99 ligos atvejai), mažiausiai – Telšių apskrityje (6 ligos atvejai). Iš turimų duomenų matyti, kad 2019 m. antrąją savaitę sergamumas didesnis 5 kartus.
Nuo 2018 m. 40 sav. iki 2019 m. 2 sav. iš viso buvo užregistruota 4120 ligos atvejų, daugiausiai – Kauno apskrityje (1294 ligos atvejai), mažiausiai – Utenos apskrityje (82 ligos atvejai). Nuo 2017 m. 40 sav. iki 2018 m. 2 sav. buvo užregistruota 1160 gripo ligos atvejų, daugiausiai – Kauno apskrityje (224 ligos atvejai), mažiausiai – Utenos ir Telšių apskrityse (32 ligos atvejai), tad šį sezoną sergamumas didesnis 3,5 karto.
Gripo simptomai
Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per 24–72 val. (vidutiniškai per 48 val.). Gripui būdinga staigi pradžia, pagrindiniai simptomai yra šie:
- Aukšta temperatūra (aukštesnė nei 38 °);
- Kosulys (paprastai sausas);
- Galvos, raumenų ir sąnarių skausmas;
- Sunkus negalavimas (prasta savijauta);
- Gerklės skausmas ir sloga.
Kosulys gali būti sunkus ir trukti 2 ar daugiau savaičių. Dauguma žmonių pasveiksta per savaitę be medicininės pagalbos, tačiau gripas, ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims (išvardinti žemiau), gali sukelti sunkias komplikacijas (plaučių uždegimą, akių uždegimą, sinusitą, miokarditą, encefalitą, meningitą) ar net mirtį, todėl pasijutus blogiau, geriausia kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
Kaip užsikrečiama?
Sergančiam žmogui kosėjant arba čiaudint, lašeliai, kuriuose yra gripo virusas išsisklaido ore. Jie gali išplisti metro atstumu bei užkrėsti šalia esančius žmones, kurie įkvėpia šių lašelių. Gripu galima užsikrėsti ir užterštomis rankomis palietus akis, nosį, burną.
Greičiausiai infekcija plinta prastai vėdinamose uždarose patalpose. Dažniausiai – mokyklose, ligoninėse, prekybos centruose ir kt.
Kaip apsisaugoti?
Pati efektyviausia prevencijos priemonė – vakcinacija. Yra 3 (A, B ir C) gripo viruso tipai, kurie gali sukelti ligą žmogui. Dėl gripo virusui būdingos kaitos, kiekvienais metais vakcinos sudėtis skiriasi, todėl ir skiepytis rekomenduojama kasmet prieš prasidedant gripo sezonui. Skiepytis rekomenduojama visiems, o ypač rizikos grupei priklausantiems asmenims:
- 65 m. amžiaus ir vyresni asmenys;
- asmenys, sergantys lėtinėmis (širdies kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, metabolinėmis, inkstų ligomis, cukriniu diabetu, asmenys, kuriems yra imunodeficitinė būklė) ligomis;
- asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose;
- medicinos įstaigų darbuotojai;
- nėščiosios.
Šie asmenys kasmet skiepijami nemokama sezoninio gripo vakcina. Norintys pasiskiepyti turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kitos visuomenės sveikatos specialistų rekomenduojamos apsaugos priemonės:
- Rankų higiena – pagrindinė nespecifinės profilaktikos priemonė. Plaunant rankas su muilu nuo jų pašalinama beveik 95 proc. žmogui patogeninių mikroorganizmų. Plauti rankas su muilu rekomenduojama reguliariai, bet ypač – nusikosėjus ar nusičiaudėjus.
- Patariama neplautomis rankomis neliesti akių, nosies ar burnos.
- Laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo higienos – užsidengti nosį ir burną, panaudotas nosinaites išmesti tam skirtose vietose.
- Nuolat vėdinti patalpas.
- Pajutus gripo simptomus, patariama neiti į darbą ar ugdymo įstaigą, likti namuose.
- Vengti kontakto su sergančiais asmenimis.
- Nuolat stiprinti savo sveikatą – grūdintis, laikytis sveikos mitybos, fizinio aktyvumo rekomendacijų ir pan.
- Vengti masinių žmonių susibūrimo vietų.
