Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus, Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų.
Jis tvirtino, kad dalis šių išlaidų turi būti padengta iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto.
„Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metais, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų. Iš jų beveik 10 milijardų eurų teks atseikėti iš valstybės biudžeto“, – konferencijoje apie užsienio politiką Vilniuje antradienį sakė G. Nausėda.
„Tai yra didelė kaina, kurios neįstengsime visos sumokėti vieni patys“, – pridūrė jis.
Europos Sąjunga (ES) yra sutarusi iki 2030 metų į aplinką išleidžiamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti mažiausiai 40 procentų. Pagal įsipareigojimus, Lietuva taršą turės sumažinti 9 procentais.
Daugiausiai iššūkių įgyvendinti šiems pažadams Lietuvoje kyla dėl augančių ariamos žemės plotų ir seno automobilių parko.
G. Nausėda ketvirtadienį vyks į ES šalių lyderių susitikimą derėtis dėl klimato kaitos ir būsimojo daugiamečio bendrijos biudžeto.
Šalys svarstys, ar patvirtinti įsipareigojimą iki 2050 metų pereiti prie visiškai klimatui neutralaus ekonomikos modelio.
Lietuvos prezidentas kartu su Latvijos ir Estijos ministrais pirmininkais bendrame laiške lapkričio pabaigoje perspėjo, kad ES išlaidų mažinimas naujajame biudžete pakenks siekti kovos su klimato kaita tikslų.
Lietuva dabartinius pasiūlymus dėl ES biudžeto laiko nepriimtinais, daugiausiai dėl maždaug ketvirtadaliu šaliai mažėjančių sanglaudos išlaidų. Taip vadinamos lėšos, kurios skiriamos siekiant mažinti atskirtį tarp bloko šalių.
„Tokie sumanymai grasina apsunkinti struktūrines reformas ir, deja, įgyvendinti mūsų tikrai netrokštamą „dviejų greičių Europos“ modelį. Visiškai suprantu ir Lietuvos ūkininkus, kurie piktinasi dėl netesimų pažadų mažinti tiesioginių mokėjimų atotrūkį tarp valstybių narių, kas savo ruožtu sudaro nevienodas konkurencines sąlygas“, – antradienį sakė G. Nausėda.
Jis pabrėžė, kad Lietuva yra tvirtai pasiryžusi siekti tikslo iki 2050 metų pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, bet „tokio masto permainoms būtinas tvarus finansavimas, kurį reikia numatyti daugiametėje finansinėje perspektyvoje“.
„Visoms valstybėms narėms turi galioti vienodos taisyklės, įskaitant galimybę pasinaudoti Teisingo perėjimo, pereinamojo laikotarpio, fondo parama“, – sakė Lietuvos prezidentas.
Derybas dėl ES biudžeto tikimasi pabaigti kitąmet.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
