Jei dar yra sričių, kuriose intelektinė nuosavybė klaidingai suvokiama kaip formalumas, gyvybės mokslų industrijoje ji jau be diskusijų vertinama kaip įmonės turtas. Ekspertų teigimu, intelektinė nuosavybė (IN) –viena iš didžiausių inovatyvaus verslo rizikų, bet tinkamai „įdarbinus“ šį turtą, jis gali iš esmės padidinti įmonės vertę.
2019 m. Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) kartu su Europos patentų tarnyba (EPO) atlikto tyrimo duomenimis, bent vieną IN teisę turinčios mažos ar vidutinės įmonės (MVĮ) tikimybė augti padidėja 21 proc., o galimybė tapti sparčiai augančia įmone – net 10 proc. Įdomu ir tai, kad aukštųjų technologijų industrijoje bent vieną Europos patento paraišką pateikusios MVĮ vėlesnį didelio augimo šuolį linkusios patirti 110 proc. labiau.
Žymaus inovacijų intelektinės nuosavybės eksperto Magnus Hakvag teigimu, konkurentams patrauklūs intelektinės nuosavybės objektai pradedami kurti nuo pat pirmųjų naujai įsteigtos įmonės dienų. Būtent todėl inovatoriams gyvybiškai svarbu žinoti, kaip ja pasirūpinti.
„Gyvybės mokslų inovatorių sėkmę lemia ne tik jų kuriami produktai, bet ir požiūris į nematerialaus turto valdymą. Stebime augantį MITA administruojamos ES investicijų priemonės „Inopatentas“ populiarumą: lyginant su 2019 m., augimas viršija 300 %. Pernai pasirašytos 93 sutartys už 0,7 mln. eurų, iš jų net 92% sudarė patentavimo paraiškos. Patentus jau įprasta naudoti ne tik siekiant apsaugoti savo nuosavybę, bet ir kliudant konkurentams užimti didesnę rinkos dalį. Visgi, patentai – tik vienas iš intelektinės nuosavybės apsaugos būdų, kuriais inovacijų vystytojams nereikėtų apsiriboti“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.
20 metų patirtį sukaupęs M. Hakvag norintiems išlikti konkurencingais pataria aktyviai užsiimti intelektinės nuosavybės portfelio valdymu. Jį gali sudaryti įvairūs saugomi objektai: juridinio asmens pavadinimas, prekių ženklai, dizainas, technologinius išradimus apibrėžiantys patentai ar komercinės paslaptys.
Siekiant kurti ir didinti portfelio vertę, jį būtina reguliariai peržiūrėti, pavyzdžiui, įvertinti, ar naujai sukurtiems intelektinės nuosavybės objektams netrūksta apsaugos. Visgi, svarbu nepamiršti, kad net tinkamai atlikus visus reikalingus apsaugos veiksmus nuo kopijavimo nebūsite apsaugoti. Tarkime, teisminiai ginčai dėl patentų pažeidimų – įprastas dalykas, bet esant konfliktinei situacijai, jums bus lengviau ginti savo teises bei išlaikyti pozicijas rinkoje.
Jei intelektinę nuosavybę suvokiate kaip nematerialų turtą, kyla natūralus klausimas dėl jo vertės. Eksperto nuomone, patento vertę galima nustatyti jį siejant su nesąžiningu pranašumu, kurį bendrovė gauna patentu blokuodama kitų dalyvių patekimą į rinką ir atsižvelgiant į komercinį išradimo pritaikomumą. Tuo tarpu tiksliai nustatyti viso intelektinės nuosavybės portfelio vertę – gerokai didesnis iššūkis. Tam reikia atsižvelgti į daug dalykų: intelektinės nuosavybės objekto plėtrą ir komercinimui reikiamus išteklius: laiką, finansus, žmogiškuosius resursus.
Norvegijos universitetuose ir valstybinėse institucijose dirbantis M. Hakvag vadovauja konsultacijų bendrovei „House of knowlegde (HOK)“, kuri intelektinės nuosavybės apsaugos ir standartizacijos klausimais bendradarbiauja su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO), Pasaulio prekybos organizacija (PPO), Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacija (PINO), Europos patentų organizacija (EPO) ir Pasaulio banku (PB).
Vasario 24-25 dienomis Magnus Hakvag dalyvaus Lietuvos gyvybės mokslų inovatoriams skirtame renginyje „Intellectual property issues for innovative business“. MITA į jį kviečia norinčius sužinoti, ko reikia saugotis ir į ką atkreipti dėmesį pradedant vystyti naują projektą ar verslą. Pranešimų metu išgirstą informaciją taikyti praktikoje dalyviai mokysis antrąją renginio dieną rengiamose dirbtuvėse „Strategy Serious Game War Room“.
Šis M. Hakvag vedamas edukacinis žaidimas sukurtas tobulinti intelektinės nuosavybės strateginio planavimo įgūdžius konkurencingumo srityje. Jo metu analizuojami aktualūs pavyzdžiai, mokoma išgauti ir panaudoti strateginę informaciją. Skaičiuojama, kad jame konkurencingumo valdymo kuriant intelektinės apsaugos strategiją jau mokėsi per 1 000 000 inovatorių iš viso pasaulio.
Į renginį kviečia MITA projekto „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“ komanda. Renginys nemokamas, tačiau registracija būtina.
MITA
