Lentvario miesto biblioteka vykdo projektą „Interaktyvus Lentvaris QR“. Šio projekto idėja – sukurti interaktyvų Lentvario miesto objektų žemėlapį. Viena iš numatytų veiklų – ekskursija. Ekskursijos metu susipažinome su Lentvario mieste augančiais įdomių rūšių medžiais, sodintais Lentvario dvaro klestėjimo laikotarpiu, išmokome juos atpažinti. Sužinojome, kokie ypatingų rūšių augalai auga dvaro parke. Kalbėta, kodėl svarbu išsaugoti parke sodintas išskirtines medžių ir krūmų rūšis bei formas. Ekskursiją vedė miškininkė Rasa Puzinienė, Eduardo Fransua Andrė (Édouard`o François André) klubo Lietuvoje narė, kuri nuo 2010 metų aktyviai dalyvauja įvairiuose minėto klubo organizuojamuose renginiuose.
Ekskursija prasidėjo nuo Geležinkelio gatvėje augančio baltojo šilkmedžio (lot. Morus alba). Tai vienintelis šios rūšies medis mieste. Šių medžių buvo daugiau, bet vykdant gatvės rekonstrukciją, kiti buvo išpjauti. Daugelis lentvariečių skuba į turgų, geležinkelio stotį, pravažiuoja ir nesusimąsto, koks tai medis. Baltasis šilkmedis išsiskiria savo neįprasta lapų forma ir saldžiomis, baltomis uogomis. Medžio uogos yra valgomos. Jis paplitęs Japonijoje, Indijoje ir natūraliomis sąlygomis gyvena 200–300 metų. Kadangi baltojo šilkmedžio uogos sunoksta liepos mėnesį, tai ekskursijos dalyviams teko jų ir paragauti.
Ekskursijos vadovė paminėjo, kad didelės introdukuotos, tai yra atvežtinės, medžių grupės Lentvario mieste yra išsidėsčiusios atkarpoje nuo geležinkelio stoties iki Lentvario dvaro sodybos. Keliaudami šiuo maršrutu, ekskursijos dalyviai susipažino su tokiomis pušų rūšimis, kaip: juodoji pušis (lot. Pinus nigra) ir vimutinė pušis (lot. Pinus strobus), išmoko atskirti jas nuo paprastųjų pušų (lot. Pinus sylvestris), kurių taip pat gausiai randama Lentvario želdynuose.
Pažintinė ekskursija tęsėsi Klevų alėja, kur sustojome dar prie vieno įdomaus spygliuočio medžio. Tai didžioji (Duglaso) pocūgė (lot. Pseudotsuga menziesii), priklausanti pušinių augalų genčiai. Taip pat akimis apžvelgėme didesnes ir mažesnes europinių maumedžių (lot. Larix decidua) grupes, kurių yra mieste einant link dvaro prie ežero.
Šiose Lentvario vietose XIX a. pab. pirmieji žemės sklypai, kuriuose kūrėsi vilos, buvo dalinami neatlygintinai. Vilų aplinka ir gėlynai buvo išpuoselėti, kad pritrauktų atvažiavusius poilsiautojus traukiniu Varšuva – Sankt Peterburgas. Kiekvienas vilos savininkas norėjo, kad poilsiautojas pasirinktų jų vilą ir apsigyventų.
Priartėjus prie Lentvario ežero, aptinkame pylimą, kuris buvo apsodintas kanadinėmis tuopomis (lot. Populus canadensis). Dar yra išlikę keletas senų tuopų, kurių amžius siekia gerokai virš šimto metų. Bandėme apkabinti šimtamečių tuopų kamienus.
Lentvario dvaro parkas – planuotas pasaulinio garso prancūzų kraštovaizdžio architekto E. F. Andrė, kuris Lietuvoje grafams Tiškevičiams kūrė parkus Palangoje, Trakų Vokėje, Lentvaryje ir Užutrakyje.
Lentvario dvaro parko reprezentacinėje dalyje suradome ir susipažinome su tokiais medžiais, kaip: baltasis gluosnis, paprastojo klevo Švedlerio forma, pensilvaninio uosio margalape forma ir daugeliu kitų. Buvo paminėtos jau išnykusios, bet kadaise čia sodintos medžių rūšys, tokios kaip: sidabrinis klevas ir karpuotojo beržo karpytalapės formos medžiai.
Kaip teigė Rasa, parke, tam tikrose vietose pasodinus šviesią lają turinčius medžius, yra naudotas vaizdų kadravimas. „Manytume, kad išraiškingiausias kadravimas Lentvario dvaro sodybos parke yra dviejų sidabrinių baltųjų gluosnių prie tvenkinio rėminamas vaizdas į uolas arba nuo uolų į vandens paviršių slėnyje“, – aprašoma V. Deveikienės ir S. Deveikio knygoje „Lentvario dvaro parko istorinės ir meninės raidos apybraiža“, 2010 m.
Ekskursiją baigėme labai gražioje vietoje – prie buvusios kavinės „Rivjeros“ dvaro kaskadų, upelio ir tilto. Upelis atplukdo vandenį nuo Užutrakio pusės. Šio upelio vanduo bėga per akmenines kaskadas į ežerą ir taip pat vamzdžiais teka ir į parko tvenkinius. Informacinės-pažintinės ekskursijos metu R. Puzinienė ne tik supažindino su medžiais ir krūmais, bet ir papasakojo daug istorinių žinių apie grafus Tiškevičius, dvaro pastatus.
Daugeliui tai buvo naujai atrastas Lentvario miesto žaliasis rūbas.
Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Trakų rajono savivaldybė.
Dalia Bagdžiuvienė
Trakų viešosios bibliotekos Lentvario filialo vedėja
