Paskutinį balandžio trečiadienį minima tarptautinė kovos su triukšmu diena. Du trečdaliai Europos gyventojų veikiami didėjančio nuolatinio triukšmo dėl transporto, o Pasaulinė sveikatos organizacija skelbia, kad tai viena iš didžiausių problemų, po oro užterštumo. Gyventojų skaičiumi augančiame Vilniuje ši problema – taip pat tampa vis aktualesnė, todėl numatyta apie šimtas priemonių, kaip sumažinti triukšmo šaltinių ir neutralizuoti kenksmingą triukšmo poveikį.
Didžiausias triukšmadarys – transportas
Šiais metais atnaujintas ir patvirtintas naujas triukšmo prevencijos veiksmų planas 2024 – 2028 metams.
„Kadangi pagrindiniai triukšmo šaltiniai Vilniuje yra transportas, triukšmo mažinimo priemonės labai susijusios su darniu judumu – kuo mažiau automobilių važinėja, kuo dažniau renkamasi dviračius, paspirtukus, einama pėsčiomis ar važiuojama viešuoju transportu, tuo mažiau miestiečių kamuoja ir triukšmas“, – kalbėjo Emilis Tamošiūnas, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vyriausiasis specialistas, atsakingas už triukšmo ir oro programas.
Specialistas dar pridėjo, kad kai kurios numatytos triukšmo mažinimo priemonės, prisideda ir prie oro taršos mažinimo.
Nuo transporto sukeliamo triukšmo (65 decibelų – maždaug kaip garsus žmonių pokalbis) dienos metu metu kenčia apie 24 tūkst. vilniečių. Naktį nuo 55 decibelų ir didesnį transporto sukeliamą triukšmą patiria apie 30 tūkst. gyventojų. Didelis (70–80 decibelų) triukšmas kamuoja 5,7 tūkst. gyventojų, o nakties metu (60–70 decibelų) – apie tūkstantį vilniečių.
Palyginti su šiais skaičiais geležinkelio, oro uosto triukšmingos zonos apima visai nedaug gyventojų. Dieną per šešiasdešimt decibelų triukšmą patiria apie porą šimtų gyventojų. Naktį didesnį nei 55 decibelų oro uosto ar geležinkelio triukšmą girdi apie 1,5 tūkst. gyventojų.
„Triukšmas veikdamas smegenyse esančias dalis (migdolinę liauką) sukelia atitinkamą organizmo atsaką – skiriasi streso hormonas kortizolis. Tai vargina mūsų nervų sistemą, gali padidėti kraujospūdis, atsirasti miego sutrikimai“, – sako Vilniaus visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ specialistas Matas Budriūnas.
Anot jo, norint išvengti triukšmo daromos įtakos ir sumažinti jo poveikį, reikėtų kasdien skirti bent 30 minučių pasivaikščiojimui miškingose vietovėse ar parkuose, kurie yra nutolę nuo judrių gatvių
Triukšmo žemėlapiai
Vilniaus miesto savivaldybė Vilniaus miesto akustinę situaciją pradėjo stebėti ir kartografuoti nuo 2006 m. Nuo to laiko kas keletą metų atnaujinami triukšmo žemėlapiai.
Savivaldybės atstovai kartu su mokslininkais ieško būdų, kaip sumažinti triukšmą. Šiais metais pradėtas „LIFE GreenMe 5“ projektas, kurio metu bus siekiama išmatuoti įvairių
triukšmą ir oro taršą mažinančių priemonių efektyvumą. Salomėjos Nėries gatvėje jau ateinantį mėnesį bus įrengiami triukšmo ir oro taršos sensoriai, renkami ir apdorojami duomenys. Vėliau bus diegiamos įvairios triukšmo ir oro taršos mažinimo priemonės: gatvė bus apželdinama, bus vykdoma sisteminga gatvės dangos ir šaligatvių priežiūra, įvedami tam tikri eismo ribojimai, nuolat šia gatve važiuojantys gyventojai bus kviečiami kuo mažiau naudotis savo automobiliu ir pan.
Po kiekvieno įgyvendinto pokyčio pasirinktoje gatvėje bus analizuojama, kaip pasikeitė oro ir triukšmo taršos rodikliai. „Pamatysime, kokį efektą duoda įvairios triukšmo ir taršos mažinimo priemonės. Vėliau jas bus galima taikyti ir kitose gatvėse“, – kalbėjo Vilniaus miesto savivaldybės Projektų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas ir „LIFE GreenMe5“ projekto vadovas Giedrius Kavaliauskas.
Kokios priemonės taikomos mažinti triukšmą Vilniuje?
Anot specialistų, intensyvių gatvių triukšmą efektyviai apsaugo akustinės sienelės. 5 metrų aukščio akustinės sienos buvo įrengtos Žirnių gatvėje ir ties Minsko plentu. O per ateinančius ketverius metus akustinės 4 metrų sienos turėtų būti įrengtos Geležinio Vilko g., nuo Savanorių pr. žiedo iki V. Pietario g. ir ties Vilniaus J. Basanavičiaus gimnazija. Taip pat Oslo g. siekiant apsaugoti Architektų, Jonažolių ir Palaimos gatvių gyventojus, Geležinio Vilko gatvėje nuo Savanorių pr. iki Konarskio g., Siesikų g. Triukšmo slopinimo sienutės bus įrengtos ir dalyje Nemenčinės plento, kuris šiuo metu rekonstruojamas.
Prie intensyvaus eismo gatvių – Liepkalnio g., Žirnių g. ir Minsko g. sankryžos esantiems gyvenamiesiems namams buvo sudėti garsą izoliuojantys langai. Atnaujinti langai buvo ir keliose Vilniaus švietimo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose: Vilniaus lopšelyje darželyje „Gervelė“, Vilniaus Antakalnio progimnazijoje, Vilniaus Vaduvos darželyje-mokykloje, Vilniaus Vilkpėdės darželyje-mokykloje. Kartu su renovacijos projektu garso izoliacija (langai, antriniai fasadai) bus įrengta Vilniaus Simono Daukanto gimnazijoje. Garsui mažiau pralaidūs langai projektuojami ir renovuojamuose daugiabučiuose.
Mieste paklota 10 tūkst. kv. m triukšmą mažinančio asfalto. Triukšmas mažinamas asfaltuojant žvyruotas gatves. Per 2019 – 2023 metus įrengta apie 43 km asfaltbetonio dangos gatvių.
Ramaus eismo gatvės – tylios gatvės
Efektyvi priemonė kovai su triukšmu – gatvių pertvarkymas į ramaus eismo ir eismo ribojimai. Sumažinus automobilio greitį nuo 50 km/h iki 30 km/h, triukšmo lygis sumažėja 5 dB. Šiais metais 40 intensyvaus eismo gyvenamųjų kvartalų gatvių ilgainiui taps ramaus eismo gatvėmis.
Sostinėje plėtojamas ir dviračių takų tinklas. Nuo 2019 m iki 2023 m. nutiesta 64 km dviračių takų. Mieste skatinama važinėti elektromobiliais: įrengtos 88 įkrovos aikštelės.
Triukšmą efektyviai sulaiko ir želdynų juostos. Ypač, jei susodinta tankiai. Tokios želdinių juostos jau atsiranda beveik prie kiekvienos atnaujinamos gatvės. Prie intensyvaus eismo gatvių – Laisvės prospekto pasodinta apie 350 lapuočių medžių, Žirmūnuose pasodinta tiek medžių, tiek krūmų. Triukšmą sulaikys želdiniai ir prie Liepkalnio gatvės. Siekiant sumažinti triukšmą apželdinimas numatytas ir T. Narbuto, Oslo, V. Vaitkaus gatvėse.
Įgyvendinus plane numatytas triukšmo mažinimo priemones nuo viršnorminio kelių transporto triukšmo dieną bus apsaugoti apie 1156 gyventojai, naktį apie 1522 gyventojai.
