Vilnius išbandė pasaulyje dar nenaudotą lietuvių sukurtą inovaciją – dirbtiniu intelektu paremtą kultūros paveldo vertingųjų savybių pokyčių stebėsenos modelį. 3D technologijomis bei dronais skaitmenizuota 15 ha Senamiesčio dalis, kurioje dirbtinio intelekto pagalba identifikuota daugiau nei 10 tūkst. vertingųjų savybių: langai, kaminai, stoglangiai, durys, balkonai, pliastrai ir pan. Sukaupti duomenys tapo skaitmenine paveldo vertybių kopija ir, prireikus, galės būti pasitelkiami restauravimo projektams, pažeidimų tyrimams, netgi architektūrinių elementų bei sugadintų ar prarastų pastatų fasadų atkūrimui.
„Šis skaitmeninis modelis leidžia aiškiai ir greitai pamatyti bet kokius atliktus darbus, nuo stogų pertvarkymų iki laikinų konstrukcijų atsiradimo. Naujoji sistema padės greitai ir tiksliai nustatyti atliktų darbų vietą, pobūdį ir laiką. Tai reiškia, kad paveldo specialistams bus daug lengviau identifikuoti savavališkai kultūros paveldo vietovėje atliktus darbus bei sugadintas vertingąsias savybes – net ir tose pastatų vietose, kurių nesimato žvelgiant paprasta akimi. Viliamės, kad toks efektyvus, objektyvus ir tiksliais matavimais paremtas kultūros paveldo monitoringas taip pat veiks kaip prevencinė priemonė užkertant kelią kultūros paveldo vertingųjų savybių pažeidimams“, – pabrėžia Vilniaus savivaldybės Kultūros paveldo apsaugos skyriaus vedėja Donata Kabelkė.
Skaitmeninė stebėsena ne tik gelbsti saugant kultūros paveldą, bet ir padeda užkirsti kelią galimiems pažeidimams ar neteisėtai veiklai. Kiekvienas pokytis Senamiestyje dabar galės būti tiksliai identifikuotas, palygintas su ankstesniais metais ir įvertintas objektyviai.
Dirbtinis intelektas suteikia galimybę užfiksuoti naujus bei identifikuoti sunykusius elementus, pamatuoti santykinius tūrio ir ploto pokyčius, kurie specialistams pateikiami 2D, 3D ir 360 stebėsenos formatais bei analitinių ataskaitų formatu.
„2024-aisias ir 2025-aisiais surinkti aukščių žemėlapiai padės nustatyti ne tik pastatų aukštingumo pasikeitimus, bet taip pat leis patvirtinti stogų formų ar medžiagiškumo pokyčius“, – patirtimi dalijasi Vilniaus universiteto mokslininkas ir MB „Digital Heritage“ vadovas Tadas Žižiūnas.
Surinkti duomenys vertingi UNESCO pasaulio paveldo objekto – Vilniaus istorinio centro – esamos būklės fiksavimui, kasdienei priežiūrai ir gali būti panaudojami ypač plačiai. Atsižvelgiant į sėkmingus pilotinio projekto rezultatus, skaitmeninė kultūros paveldo stebėsena bus tęsiama ir 2026 metais. Planuojama toliau kaupti 3D duomenų archyvą, vykdyti periodinį pokyčių monitoringą ir stiprinti prevencinę kultūros paveldo apsaugą Vilniaus Senamiestyje.
Projektas įgyvendintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros paveldo apsaugos skyriaus užsakymu. Paslaugas teikė viešąjį pirkimą laimėjusi įmonė MB „Digital Heritage“. Sistema sukurta bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto mokslininkais ir specialistais, kurie parengė inovatyvų metodinį bei technologinį sprendinį.
