Didžioji dalis, 53 proc., Lietuvos gyventojų sutinka, kad visose prekybos ar paslaugų vietose Lietuvoje turėtų būti suteikta galimybė atsiskaityti negrynaisiais pinigais. Tokį šalies visuomenės požiūrį atskleidžiančio tyrimo duomenys buvo pristatyti konferencijoje „Kaip stiprinti skaidrumo imunitetą?“.
Konferenciją atidariusi Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė pažymėjo, kad nėra trečiojo asmens pavadinimu „Valstybė“, kuri turi savo išteklius ir gali juos dalinti. „Tai, kas grįžta žmonėms, visų pirma ir yra tai, kas iš tų pačių žmonių surenkama. Jeigu mes galvojame, kad apgauname kažkokį trečiąjį asmenį vardu „Valstybė“, mes iš tiesų apgauname save arba savo artimą asmenį“, – sakė ji.
Premjerė taip pat pabrėžė, kad visgi Valstybė turi labai daug potencialo, ir yra prasminga jau mokykloje pradėti aiškinti: kas yra biudžetas, kaip jis sudaromas ir kam jis išleidžiamas. Taip pat svarbi ir viešojo administravimo moralė, pastangos įrodyti, kad surenkami mokesčiai išleidžiami efektyviausiu būdu. „Manau, kad dėl šešėlinės ekonomikos prarandame kiekvienais metais vis mažiau ir noriu tikėti, kad mokesčių mokėjimo moralė kinta keičiantis mums patiems“, – teigė I. Šimonytė.
Konferencija yra dešimtą kartą Lietuvoje rengiamos pilietinės akcijos „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ dalis. „Jau dešimt metų kalbame apie tai, kad šešėlinė ekonomika yra žalinga visiems, skatiname žmones mokėti mokesčius, atsakingai rinktis prekes ir paslaugas. Ir dar, jei reikės, apie tai kalbėsime. Tai ne tik šešėlinė ekonomika, tai – nesąžininga ekonomika, pažeidžianti konkurenciją“, – sakė Rūta Skyrienė, asociacijos „Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė, Baltosios bangos Tarybos pirmininkė.
Kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, šiuo metu net apie 20 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių oficialioje atskaitomybėje nurodo turinčios neigiamą nuosavo kapitalo rodiklį. Praktiškai tokie subjektai turėtų skelbti bankrotą, bet statistika rodo ką kita: „zombių“, potencialiai išsilaikančių iš šešėlinių įplaukų ar subsidijų, skaičius šalyje šiuo metu siekia apie 19 tūkst. „Vertindami šešėlinės ekonomikos problemą, įprastai bandome suskaičiuoti jos išraišką eurais, procentinę BVP dalį ir t. t. Tačiau ne ką mažiau svarbu ir tai, ko netenkama, renkantis šešėlį. Prarandamos galimybės augti, pritraukti finansavimą, kurti naujas darbo vietas ir pridėtinę vertę darbuotojams, įmonei bei šaliai“, – akcentavo dr. Eivilė Čipkutė, Lietuvos bankų asociacijos prezidentė.
Renginyje pristatytas tyrimas rodo – šalies gyventojai linkę sutikti, kad grynųjų pinigų mažinimas – efektyvi priemonė kovoje su šešėline ekonomika.
„Mūsų atliktas tyrimas atskleidė, kad 6 iš 10 Lietuvos gyventojų savo namų ūkio finansinę padėtį per pastaruosius metus – pandemijos laikotarpiu – vertina kaip stabilią. Tai ypač svarbu galimam šešėlinės ekonomikos masto augimui vertinti. Svarbu tai, jog šešėlinės ekonomikos mažinimas atsiskaitant grynaisiais pinigais vertinamas kaip efektyvi priemonė šešėliniam verslui kontroliuoti net pusės šalies gyventojų, o 53 proc. jų pritartų mokėjimams tik kortelėmis“, – konferencijoje pasakojo Dovilė Končak, RAIT Grupės vadovė.
„Grynųjų pinigų kiekio rinkoje ir šešėlinės ekonomikos sąsaja yra akivaizdi. Progresyvūs verslai, kaip rodo mūsų patirtis, pereina prie veiklos be grynųjų ir pripažįsta tokio sprendimo privalumus. Klientams atsiskaitant kortelėmis, sutaupomas aptarnaujančio personalo laikas, darbuotojai tokiu atveju daugiau dėmesio gali skirti klientams. Pandemijos sąlygomis toks atsiskaitymo būdas taip pat – kur kas saugesnis“, – teigia Emilis Ruželė, asociacijos „Investors‘ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas.
Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą internetu atliko rinkos tyrimų bendrovė RAIT, siekdama ištirti Lietuvos gyventojų nuomonę verslo skaidrumo klausimais, įvertinti pandemijos įtaką vartotojų įpročiams prekes ar paslaugas įsigyti šešėlinėje rinkoje, įvertinti tolerancijos šešėliniam verslui laipsnį. Apklausa atlikta 2021 m. gegužės 6-12 dienomis, apklausta virš pusės tūkstančio šalies gyventojų.
Kasmetinė pilietinė visuomeninė akcija „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui“ rengiama nuo 2012 metų. Akcija siekiama priminti, kad šešėlyje nusėdantys pinigai – nuslėpti ir nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą virsta valstybės piliečiams nesuteiktomis kokybiškesnėmis viešosiomis paslaugomis, neišplėtota infrastruktūra ar mažesnė socialine piliečių gerove.
Be kasmet prie akcijos besijungiančių daugybės mokyklų visoje šalyje, šįmet prie akcijos prisijungė prekybos centrai RIMI, LIDL, IKI, degalinių tinklas „Circle K“, kavinės ir restoranai „Jurgis ir drakonas“, „Huracan“, iLunch, „9 drakonai“, „Gastrobaras +++“, „Caffeine“, Autokurtas, odontologijos klinikų tinklas „Clicic DPC“, „Telia“, „Aconitum“, E-taksi, „Atella“, „Manilla“, „Lirema“, Vičiūnai, Reitan Convenience Lithuania („Narvesen“ ir Lietuvos spaudos kioskai) ir daugybė kitų.
Ilgamečiai akcijos partneriai – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Valstybinė mokesčių inspekcija, „Sodra“, Valstybinė darbo inspekcija, Užimtumo tarnyba, Valstybinė ligonių kasa, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, „Lietuvos Junior Achievement“.
Akcijos iniciatoriai ir rengėjai – asociacija „Investors’ Forum“ ir skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“.
Skaidraus verslo iniciatyva „Baltoji banga“
